Archyvas

Archive for the ‘疑問詞 (gimonshi – klausiamieji žodžiai)’ Category

#45 apie klausimus ir įvardžius

2009/09/11 Komentarų: 5

こんにちは
Konnichiwa,

kaip jau minėjau anksčiau, paprasčiausias būdas kažko paklausti yra tiesiog か (ka) pridėjimas sakinio gale: 行きますか (ikimasu ka) – „Eini?“, きょう、食べましたか (kyou, tabemashita ka) – „Ar šiandien valgei?“, これ は さとう です か (kore wa satou desu ka) – „Ar čia cukrus?“ ir pan.

Klausti galima ir sakant žodį ar sakinį su kylančia intonacija: あした? (ashita) – „rytoj?“, なまえ は? (namae wa) – „vardas?“. Dažniausiai tokie klausimai suprantami iš konteksto, praleidžiant žodžius, kurie kartotųsi. Paskutinio pavyzdžio atveju pilnas sakinys būtų: なまえ は 何 です か (namae wa nan desu ka) – „Koks yra tavo vardas?“. Bet jeigu abu kalbantys supranta, apie ką kalbama, dažnai dalis žodžių nutylima.

Norint paklausti sudėtingiau, prireiks naudoti klausiamuosius žodelius: „kaip“, „kur“, „kada“, „su kuo“, „kodėl“, „kiek“ ir t.t. Jų naudojimas japonų kalboje ne visada toks kaip lietuvių, todėl tiesiog versti lietuviškus klausimus pažodžiui nėra pats geriausias pasirinkimas ir reikia žinoti tinkamus atitikmenis.

Čia paminėsiu dažniausius klausiamuosius žodelius ir jų naudojimą:

(nan, nani) – „kas“ (negyviems daiktams) arba „kiek“, jeigu naudojame junginiuose su kitais žodžiais (何時 (nan ji, kiek valandų), 何さい (nan sai, kiek metų), 何人 (nan nin, kiek žmonių) ir kt.). Tačiau priklausomai nuo situacijos ir naudojamo veiksmažodžio gali būti verčiamas ir kitais žodžiais.

そこ に 何 です か (soko ni nan desu ka) – Kas ten?
リマスさん は 何 さい です か (rimasu san wa nan sai desu ka) – Kiek metų Rimui?
あした、何 を します か (ashita, nani o shimasu ka) – Ką veiksime rytoj?

だれ (dare) – „kas“ gyviems daiktams (mandagi forma – どなた (donata)).

あの 人 は だれ です か (ano hito wa dare desu ka) – Kas tas žmogus?

いつ (itsu) – „kada“. Norint klausti apytiksliai, pridedame ごろ (goro).

コンサート は いつ ごろ はじまります か (konsaato wa itsu goro hajimarimasu ka) – Kada maždaug prasideda koncertas?

どこ (doko) – „kur“.

どこ はしります か (doko hashirimasu ka) – Kur bėgi?

ど れ (dore) – „kuri(s)“ (renkantis vieną iš daugiau nei dviejų). Naudojant prieš daiktavardį pavirsta į どの (dono). Jeigu yra tik du pasirinkimo variantai, naudojamas どちら (dochira).

どの いろ が すき です か (dono iro ga suki desu ka) – Kuri spalva tau patinka?
この 本 と その 本 と どちら が すき です か (kono hon to sono hon to dochira ga suki desu ka) – Kuri knyga labiau patinka – šį ar ta?

Visi šie penki žodeliai gali turėti dar po tris nesunkiai įsimenamas variacijas:

Pridėjus prie kiekvieno か (ka), gauname žodžius lietuviškai prasidedančius „kaž-“:

何か (nanka, nanika) – kažkas (negyviems)
だれか (dareka) – kažkas (gyviems)
いつか (itsuka) – kažkada
どこか (dokoka) – kažkur
どれか (doreka) – kažkuri(s)

どこか で おかね を なくしました (dokoka de okane o nakushimashita) – Kažkur pamečiau pinigus.

Jeigu prie pradinių žodelių pridėsime でも (demo), gausime žodžius prasidedančius „bet“:

何でも (nandemo) – bet kas (negyviems)
だれでも (daredemo) – bet kas (gyviems)
いつでも (itsudemo) – bet kada
どこでも (dokodemo) – bet kur
どれでも (doredemo) – bet kuri(s)

なんでも いい です (nandemo ii desu) – Gerai bet kas (tiks bet kas).

Galiausiai, jeigu prie žodžių pridedame tik も (mo), tuomet gauname du skirtingus variantus:

何も (nanimo) – niekas (negyviems)
だれも (daremo) – niekas (gyviems)

Šiuos du naudojame tik neigiamuosiuose sakiniuose:

なにも みませんでした (nanimo mimasendeshita) – Nieko nemačiau

いつも (itsumo) – visada
どこも (dokomo) – visur
どれも (doremo) – „visi“, „visos“, „kiekviena(s)“ arba „nė viena(s)“ (renkantis iš duotų galimų)

Šie gali būti naudojami tiek teigiamuose, tiek neigiamuose sakiniuose.

本 は どれも つまらない です (hon wa doremo tsumaranai desu) – Visos šios knygos yra nuobodžios.
本 は どれも つまらなくない です (hon wa doremo tsumaranakunai desu) – Nė viena iš šių knygų nėra nuobodi.

Kiek nukrypus nuo klausiamųjų žodelių, vėl grįžkime prie jų. Dar keli svarbūs:

なぜ (naze) – „kodėl“ arba sinonimiški ir labiau šnekamosios kalbos どうして (doushite) bei 何で (nande).

そら は どうして あおい です か (sora wa doushite aoi desu ka) – Kodėl dangus mėlynas?

いくら (ikura) – „kiek“, kalbant apie pinigus. Klausiant apytiksliai, pridedame ぐらい (gurai).

バナナ は いくら です か (banana wa ikura desu ka) – Kiek kainuoja bananai?

い くつ (ikutsu) – „kiek“, kalbant apie daiktų skaičių, tačiau nenaudojamas klausiant apie laiką ar trukmę. Klausiant apytiksliai, pridedamas ぐらい.

れいぞく に リンゴ が いくつ ぐらい です か (reizoku ni ringo ga ikutsu gurai desu ka) – Kiek maždaug šaldytuve yra obuolių?

どのぐらい (donogurai) – „kiek“, kalbant apie laiką ar trukmę.

どのぐらい かかります (donogurai kakarimasu) – Kiek tai užtruks?

どうやって (douyatte) arba rečiau naudojamas どのように (donoyouni) – „kaip“, „kokiu būdu“.

どうやって うち に かえります (douyatte uchi ni kaerimasu) – Kaip (kokiu būdu) grįši namo?

どんな (donna) – „koks“.

きょう、どんな てんき です か (kyou, donna tenki desu ka) – „Koks šiandien oras?“

Skirtingai nei lietuviškuose sakiniuose, kur klausiamasis žodelis praktiškai visada iškeliamas į priekį, japoniškuose jis gali būti ir sakinio viduryje. Dažniausiai prieš tai pasakomos įvairios aplinkybės (laikas, vieta, sakinio tema) ir tik tuomet keliamas klausimas.

Pavyzdžiui, jeigu lietuviškai mes klaustume „Kiek laiko užtruks su traukiniu nuvykti iš Prancūzijos į Angliją?“, tai japoniškai visa tvarka yra priešinga – フランス から イギリス まで でんしゃ で どのぐらい じかん が かかります (furansu kara igirisu made tensha de donogurai jikan ga kakarimasu) (pažodžiui: „Prancūzijos nuo Anglijos iki traukiniu su kiek laiko trunka?“).

Svarbu neužmiršti ir tai, kad sakinyje naudojant objektą, apie kurį klausiama, reikia naudoti dalelytę が (ga), o ne は (wa), nes tas objektas tampa pagrindine sakinio dalimi. Prieš tai buvusiame sakinyje じかん (jikan, laikas) įgavo dalelytę が, nes būtent jį mes klausdami ir akcentuojame.

Čia, žinoma, ne visi klausiamieji žodeliai, bet kitus išsiaiškinsime vėliau.

じゃまたね
Ja mata ne

#42 dar apie laiką

2009/09/11 Komentarų: 13

こんにちは
Konnichiwa,

dar truputį apie laiką. Kaip jau minėjau anksčiau, jeigu laikas tampa pagrindine sakinio tema, reikia naudoti dalelytę に. Kalbant apie valandas ir minutes taip dažniausiai ir nutinka.

Susitiksime 9:30 – 9時半に あいます (ku ji han ni aimasu)
Koncertas prasidės 22 val. – コンサート は 22時に はじまります (konsaato wa ni jyuu ni ji ni hajimarimasu)

Klausiant „kiek dabar valandų?“ visada naudojamas žodelis 何 (nan, kas?). Jis japonų kalboje labai universalus, gali būti pridedamas prie įvairių žodžių, įgauti įvairias dalelytes ir taip pavirsti į lietuvių kalbos atitikmenis „kas“, „kiek“, „ką“ ir pan. Šiuo atveju tai atrodo taip:

Kiek dabar valandų? – 今、何時ですか (ima, nan ji desu ka) (kablelis naudojamas tiesiog nurodyti pauzę tarp žodžių)

Norėdami pasakyti ne konkretų laiką, bet trukmę privalome žinoti dar vieną mažą žodelį – かん (kan, intervalas). Jis naudojamas po žodžio 時, tačiau niekada po žodžio 分.

Knygą skaičiau antrą valandą 10 minučių – 2時10分に本 を よみました (ni ji jippun ni hon o yomimashita)
Knygą skaičiau dvi valandas 10 minučių – 2時かん 10分本 を よみました (ni jikan jippun hon o yomimashita)

Nesant tikriems dėl konkretaus laiko, galime sakyti „apie“ – ごろ (goro), kai kalbame apie konkretų laiką, ir ぐらい (gurai), kai kalbame apie trukmę. Šiuo atveju dalelytė に nenaudojama.

Pusryčius valgiau apie 8 valandą – 8時ごろ あさごはん を たべました (hachi ji goro asagohan o tabemashita)
Pusryčius valgiau apie 15 minučių – 15分ぐらい あさごはん を たべました (jyuu go fun gurai asagohan o tabemashita)

* * * * *

Parašykite: atsikėliau (okiru) 6 valandą; 6 valandas mokiausi mokykloje; nuo 5 valandos po pietų apie 20 minučių vaikščiojau parke; draugas atėjo 9 valandą; mėgstu vakare (yoru) pusvalandį pabėgioti.

じゃまたね
Ja mata ne