Archyvas

Archive for the ‘文法 (bunpou – gramatika)’ Category

#73 Taip vadinama という

2010/04/24 Komentarų: 10

Pamokoje apie citavimą jau susidūrėme su いう (iu, sakyti), prie kurio prilipdžius と galima pacituoti kitų žodžius. Pavyzdžiui:

さとしは今日学校に行かないといいました (satoshi wa kyou gakkou ni ikanai to iimashita) – Satoši sakė, kad šiandien neis į mokyklą.

Tačiau tuo という (to iu) naudojimas neapsiriboja, nes juo galima ne tik cituoti konkretaus asmens žodžius, bet ir pasakyti, ką apie tam tikrą asmenį ar daiktą sako dauguma žmonių. Pavyzdžiui, kaip kažkas vadinasi ar kokią turi reikšmę. Tikriausiai daugelis esate susidūrę su sakiniu, kuriame という (to iu) naudojama prisistatant ir pasakant, kad mane aplinkiniai vadina tam tikru vardu:

私はラサといいます (watashi wa Rasa to iimasu) – Aš esu Rasa (požodžiui: Aš esu vadinama Rasa)

Naudojant panašią konstrukciją – [norimas paaiškinti žodis] + と (to) + atitinkama いう (iu) forma – galima apibūdinti daugelį dalykų:

リトアニア の しゅと は ヴィリニュス と いいます (ritoania no shuto wa virinyusu to iimasu) – Lietuvos sostinė vadinasi Vilnius.
この りょうり は てんぷら と いう (kono ryouri wa tenpura to iu) – Šis patiekalas vadinasi tempura.

Jeigu vietoje paaiškinamo žodžio įdedame klausiamąjį – gauname klausimą:

この りょうり は 何 と いいます か (kono ryouri wa nan to iimasu ka) – Kaip vadinasi šis patiekalas?
てんぷら と いいます (tenpura to iimasu) – Tempura.

Taip pat galime という (yo iu) iškelti prieš pažįmimajį žodį:

わせだ と いう 大学 (waseda to iu daigaku) – Wasedos universitetas (pažodžiui: Waseda vadinamas universitetas)
しんじゅく と いう えき (shinjyuku to iu eki) – Šindžiuku stotelė
という木ですか? (nan to iu ki desu ka) – Kaip vadinamas šis medis?

Šioje vietoje という (to iu) naudojimas nepasibaigia, nes jis gali turėti ir daug abstrakstesnę reikšmę, kuria nusakoma tam tikra reikšmė, prasmė ar įsitikinimas. Tokiu atveju po という pridedama の、こと、もの ar kitas žodelis, kurio reikšmę reikia suprasti iš konteksto. Pavyzdžiui:

ちきゅう が まるい と いう の は しんじつ です (chikyuu ga marui to iu no wa shinjitsu desu) – Teiginys, kad Žemė apvali, yra teisingas.
あなた が うそ を ついた と いう こと は めいはく です (anata ga uso o tsuita to iu koto wa meihaku desu) – Akivaizdu, kad tu pamelavai. (Pažodžiui: Tavo pamelavimas (dalykas, kuris vadinamas melavimu) yra akivaizdus).

Nors tai iš pradžių gali atrodyti gan painiai, praktikuojantis prie šio という (to iu) naudojimo galima nesunkiai priprasti :-)

Lyg to būtų maža, という (to iu) gali būti prikabinamas prie これ、それ、あれ (kore, sore, are), kurie tada pavirsta į こういう、そういう、ああいう (kouiu, souiu, aaiu) ir įgauna atitinkamai reikšmes “šis [dalykas]”, “tas [dalykas]”, “anas [dalykas]”. Ką konkrečiai reiškia šis/tas/anas, reikia suprasti iš konteksto.

こういう りゆう で しごと を やめた (kouiu riyuu de shigoto o yameta) – Dėl šios priežasties išėjau iš darbo.
そういう 人 が すき です (souiu hito ga suki desu) – Mėgstu tokius žmones.
ああいう車は高い (aaiu kuruma wa takai) – Tokios mašinos yra brangios.

Galiausiai という (toiu) arba ilgesnės jo konstrukcijos (pridedant の、こと、もの ir pan.) šnekamojoje kalboje gali būti trumpinamos tiesiog iki って (tte). Pavyzdžiui, du sakiniai, iš kurių vienas “pilnas”, o kitas “šnekamasis”:

すし と いう の は 何 です か? (sushi to iu no wa nan desu ka) – Kas yra [dalykas vadinamas] suši?
すし って 何? (sushi tte nani) – Kas yra [dalykas vadinamas] suši?

Ir visai pabaigai pastaba, kad šiais atvejais naudojamas veiksmažodis いう (iu), kartais gali būti pakeičiamas į kitus, taip pat pasakymą arba įvardinimą reiškiančius žodžius. Pavyzdžiui: ゆう (yuu, sakyti), よぶ (yobu, vadinti, kreiptis) ir pan.

*****

Nauji žodžiai:

首都 (しゅと, shuto) – sostinė
地球 (ちきゅう, chikyuu) – Žemė
丸い (まるい, marui) – apvalus
嘘をつく (うそをつく, uso o tsuku) – meluoti
明白 (めいはく, meihaku) – akivaizdu

#72 Ganėtinai per daug

2010/04/02 Komentarų: 3

Dar keletas dažniau pasitaikančių žodelių, kurie pravers nusakant kiekį arba mastą.

Beveik

Pagrindinis “beveik” reiškiantis žodis yra ほとんど (hotondo). Jis gali būti naudojamas tiek teigiamuose, tiek neigiamuose sakiniuose.

ほとんど おわった (hotondo owatta) – Jau beveik baigiau.
おちゃ が ほとんど ない です (ocha ga hotondo nai desu) – Beveik nėra arbatos (arbata beveik baigėsi).

“Beveik” reikšmę kai kuriais atvejais gali turėti ir žodis あまり (amari), ypač kai naudojamas neigiamuose sakiniuose.

おかね は あまり ない (okane wa amari nai) – Beveik neturiu pinigų.
へや に かぐ が あまり ありません (heya ni kagu ga amari arimasen) – Kambaryje beveik nėra baldų.

Didžiąja dalimi, daugmaž

Šią reikšmę turi žodelis だいたい (daitai).

だいたい おなじ (daitai onaji) – Daugmaž vienodas
しごと は だいたい おわりました (shigoto wa daitai owarimashita) – Darbą didžiąja dalimi pabaigiau

Paprastai, dauguma

Norint pasakyti, kad kažkoks veiksmas yra labai įprastas arba kad jį daro dauguma, galime naudoti たいてい (taitei). Rašydami prieš daiktavardį nepamirškime の (no).

だいがく に たいてい あるいて いきます (daigaku ni taitei aruite ikimasu) – Į universiteta paprastai einu pėsčias.
たいてい の 人 は 5時 まで はたらいて います (taitei no hito wa go ji made hataraite imasu) – Dauguma žmonių dirba iki 5 valandos.

Ganėtinai, gan

かなり (kanari) ir なかなか (nakanaka) yra du žodeliai parodantys, jog kažkas yra ganėtinai kažkoks.

きょう は かなり さむい ね (kyou wa kanari samui ne) – Šiandien gan šalta, ar ne?
かれ は かなり の かね を もうけます (kare wa kanari no kane o moukemasu) – Jis uždirba ganėtinai (daug) pinigų.
その 車 は なかなか あたらしい (sono kuruma wa nakanaka atarashii) – Ši mašina gana nauja.

Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad なかなか neigiamuose sakiniuose pakeičia reikšmę į “niekaip”:

かれ には なかなか あえない (kare ni wa nakanaka aenai) – Niekaip su juo nesusitinku.

Itin, labai

Kiekio arba požymio sustiprinimui galima pasitelkti žodžius ずいぶん (zuibun) arba とっても (tottemo).

さいきん, ねだん は ずいぶん 高く なった (saikin, nedan wa zuibun takaku natta) – Pastaruoju metu kainos itin išaugo.
とっても おもしろい 本 です (tottemo omoshiroi hon desu) – Labai įdomi knyga.

Net

Norint paryškinti tam tikrą kiekį galima naudoti ir dalelytę (mo), kuri tiesiog pridedama po kiekį rodančio žodžio.

3時間 まった (san jikan mo matta) – Laukiau net tris valandas.
いっしゅうかん に 日本語 の じゅぎょう が ごかい あります (isshuukan ni nihongo no jyugyou ga gokai mo arimasu) – Japonų kalbos pamokos yra net penkis kartus per savaitę.

Per-, pernelyg, per daug

Pats vienas すぎる (sugiru) reiškia “viršyti”, tačiau gali būti prikabinamas prie kitų veiksmažodžių ar būdvardžių, parodant jog kažko yra per daug. Lietuvių kalboje tai dažnai išreiškiama priešdėlių “per”.

すぎる pridedamas prie veiksmažodžių šaknies – ます (masu) formos, numetus ます galūnę:
たべる -> たべます – ます -> たべ + すぎる -> たべすぎる (valgyti -> persivalgyti)
taberu -> tabemasu – masu -> tabe + sugiru -> tabesugiru
しゃべる -> しゃべります – ます -> しゃべり + すぎる -> しゃべりすぎる (šnekėti -> per daug šnekėti)
shaberu -> shaberimasu – masu -> shaberi + sugiru -> shaberisugiru

Prie -i būdvardžių すぎる pridedamas numetus paskutinę い (i):
おおきい – い + すぎる -> おおきすぎる (didelis -> per didelis)
ookii – i + sugiru -> ookisugiru
おもい – い + すぎる -> おもすぎる (sunkus -> per sunkus)
omoi – i + sugiru -> omosugiru

Prie -na būdvardžių すぎる pridedamas nieko nekeičiant:
しずか + すぎる -> しずかすぎる (tylus -> per tylus)
shizuka + sugiru -> shizukasugiru

Naujas darinys su すぎる gali būti kaitaliojamas taip pat kaip pats すぎる veiksmažodis.

この ズボン は ちいさすぎます (kono zubon wa chiisasugimasu) – Šios kelnės per mažos.
はたらきすぎない ほう が いい よ (hatarakisuginai hou ga ii yo) – Verčiau/geriau nepersidirbk.

* * * * *

Naujesni žodžiai:
儲ける (もうける, moukeru) – uždirbti
値段 (ねだん, nedan) – kaina
しゃべる (shaberu) – šnekėti

じゃまたね :-)

#71 Daug, keletas, nė kiek

2010/03/28 Komentarų: 1

Šįkart pakalbėkime apie žodelius nusakančius kiekį arba mastą. Jų japonų kalboje yra daugybė, tad čia apžvelgsiu tik keletą populiariausių.

Daug

“Daug” reiškiantys たくさん (takusan) ir おおい (ooi) beveik visada gali būti naudojami sinonimiškai. Reikia tik atsiminti, kad おおい yra būdvardis, o たくさん – prieveiksmis, todėl skirsis jų kaitymas laikuose arba neiginio sudarymas.

しゅくだい は たくさん あります (shukudai wa takusan arimasu) – Yra daug namų darbų.
しゅくだい は おおい です (shukudai wa ooi desu) – Yra daug namų darbų.
たな には 本 が たくさん ありません (tana ni wa hon ga takusan arimasen) – Lentynoje yra nedaug knygų.
たな には 本 が おおくない です (tana ni wa hon ga ookunai desu) – Lentynoje yra nedaug knygų.

Jeigu prisireikia daryti palyginimus, tuomet おおい yra dažnesnis nei たくさん:

中国 の じんこう は 日本 より おおい です (chuugoku no jinkou wa nihon yori ooi desu) – Kinijos populiacija didesnė už Japonijos.

Tiek たくさん, tiek ir おおい galima naudoti prieš kitus žodžius, tačiau tuomet おおい pavirsta į おおく (ooku) ir abiejų žodžių gale turime nepamiršti parašyti の (no). Visgi neretai galima pastebėti, kad の šnekamojoje kalboje yra tiesiog praleidžiamas.

たくさん の 車 (takusan no kuruma) – Daug mašinų
おおくの人 (ooku no hito) – Daug žmonių

Jeigu kalbame apie didelį kiekį žmonių, kaip kad paskutinio pavyzdžio atveju, galime naudoti ir おおぜい (oozei):

おおぜい の 人 が バス を まって います (oozei no hito ga basu o matte imasu) – Daug žmonių laukia autobuso
バス を まって いる 人 が おおぜい です (basu o matte iru hito ga oozei desu) – Yra daug žmonių laukiančių autobuso.

Mažai, truputį

Yra trys pagrindiniai žodžiai reiškiantys “mažai/truputį”: すくない (sukunai), すこし (sukoshi) ir ちょっと (chotto). Paskutiniai du dažniausiai naudojami prieš veiksmažodį ir savo reikšme nesiskiria, tačiau ちょっと reikėtų vengti rašytinėje kalboje.

ちょっと/すこし 休みましょう (chotto/sukoshi yasumimashou) – Truputį pailsėkime
しお を ちょっと/すこし いれて ください (shio o chotto/sukoshi irete kudasai) – Įberk truputį druskos.

Tuo tarpu prieš daiktavardį gali būti naudojami visi trys žodeliai, bet reikia nepamiršti po すこし ir ちょっと pridėti の (no):

すくない きゅうりょう で せいかつ する こと は むずかしい です (sukunai kyuryou de seikatsu suru koto wa muzukashii desu) – Sunku gyventi gaunant mažą atlyginimą.
すこし の/ちょっと の しお を いれて ください (sukoshi no/chotto no shio o irete kudasai) – Įberk truputį druskos.

Keletas, keli

Norint pasakyti “keletas” galime naudotis žodžiais いくつか (ikutsuka) arba すう (suu). Pastarasis visada būna junginiuose su kitais žodžiais:

すうにん (suunin) – keletas žmonių
すうかい (suukai) arba すうど (suudo) – keletas kartų
すうじかん (suujikan) – keletas valandų
すうじつかん (suujitsu) – keletas dienų

すうじつかん あめ が ふりました (suujitsukan ame ga furimashita) – Lietus lijo keletą dienų.

Tuo tarpu いくつか lieka tiems atvejams, kuomet nėra populiarių su すう sudaromų kombinacijų arba patys skaičiuojami daiktai nutylimi.

しけん で いくつか まちがえた (shiken de ikutsuka machigaeta) – Per egzamina keletą kartų suklydau.
いくつか の しつもん しました (ikutsuka no shitsumon shimashita) – Uždaviau kelis klausimus.

Nė kiek, nieko, visiškai

Pagrindinis žodelis išreiškiantis, jog kažko visiškai nėra arba niekas neįvyko, yra ぜんぜん (zenzen). Jis visada eina kartu su neigiamu veiksmažodžių.

ぜんぜん わかりません (zenzen wakarimasen) – Nieko nesuprantu
えいが に きょうみ が ぜんぜん ない よ (eiga ni kyoumi ga zenzen nai yo) – Aš nė kiek/visiškai nesidomiu filmais.

Tiek, taip, toks, tokia

Norint pabrėžti, jog kažkas neatitinka norimo arba tikėtosi kiekio/masto, galima sakyti そんなに (sonnani).

そんなに はやく あるく な (sonnani hayaku aruku na) – Neik taip greitai.
そんなに おかね が ない です (sonnani okane ga nai desu) – Neturiu tiek pinigų.
なぜ そんなに おこった の です か (naze sonnani okotta no desu ka) – Kodėl toks supykęs?

Pradžiai tiek, daugiau – kitą kartą :-)

Naujesni žodžiai:

宿題 (しゅくだい, shukudai) – namų darbai
人口 (じんこう, jinkou) – populiacija
塩 (しお, shio) – druska
給料 (きゅうりょう, kyuuryou) – atlyginimas
怒る (おこる, okoru) – supykti

じゃまたね

Šįkart pakalbėkime apie žodelius nusakančius kiekį arba mastą. Jų japonų kalboje yra daugybė, tad čia apžvelgsiu tik keletą populiariausių.

Daug

“Daug” reiškiantys たくさん (takusan) ir おおい (ooi) beveik visada gali būti naudojami sinonimiškai. Reikia tik atsiminti, kad おおい yra būdvardis, o たくさん – prieveiksmis, todėl skirsis jų kaitymas laikuose arba neiginio sudarymas.

しゅくだい は たくさん あります (shukudai wa takusan arimasu) – Yra daug namų darbų.
しゅくだい は おおい です (shukudai wa ooi desu) – Yra daug namų darbų.
たな には 本 が たくさん ありません (tana ni wa hon ga takusan arimasen) – Lentynoje yra nedaug knygų.
たな には 本 が おおくない です (tana ni wa hon ga ookunai desu) – Lentynoje yra nedaug knygų.

Jeigu prisireikia daryti palyginimus, tuomet おおい yra dažnesnis nei たくさん:

ちゅうごく の じんこう は 日本 より おおい です (chuugoku no jinkou wa nihon yori ooi desu) – Kinijos populiacija didesnė už Japonijos.

Tiek たくさん, tiek ir おおい galima naudoti prieš kitus žodžius, tačiau tuomet おおい pavirsta į おおく (ooku) ir abiejų žodžių gale turime nepamiršti parašyti の (no). Visgi neretai galima pastebėti, kad の šnekamojoje kalboje yra tiesiog praleidžiamas.

たくさん の 車 (takusan no kuruma) – Daug mašinų
多くの人 (ooku no hito) – Daug žmonių

Jeigu kalbame apie didelį kiekį žmonių, kaip kad paskutinio pavyzdžio atveju, galime naudoti ir おおぜい (oozei):

おおぜい の 人 が バス を まって います (oozei no hito ga basu o matte imasu) – Daug žmonių laukia autobuso
バス を まって いる 人 が おおぜい です (basu o matte iru hito ga oozei desu) – Yra daug žmonių laukiančių autobuso.

Mažai, truputį

Yra trys pagrindiniai žodžiai reiškiantys “mažai/truputį”: すくない (sukunai), すこし (sukoshi) ir ちょっと (chotto). Paskutiniai du dažniausiai naudojami prieš veiksmažodį ir savo reikšme nesiskiria, tačiau ちょっと reikėtų vengti rašytinėje kalboje.

ちょっと/すこし 休みましょう (chotto/sukoshi yasumimashou) – Truputį pailsėkime
しお を ちょっと/すこし いれて ください (shio o chotto/sukoshi irete kudasai) – Įberk truputį druskos.

Tuo tarpu prieš daiktavardį gali būti naudojami visi trys žodeliai, bet reikia nepamiršti po すこし ir ちょっと pridėti の (no):

すくない きゅうりょう で せいかつ する こと は むずかしい です (sukunai kyuryou de seikatsu suru koto wa muzukashii desu) – Sunku gyventi gaunant mažą atlyginimą.
すこし の/ちょっと の しお を いれて ください (sukoshi no/chotto no shio o irete kudasai) – Įberk truputį druskos.

Keletas, keli

Norint pasakyti “keletas” galime naudotis žodžiais いくつか (ikutsuka) arba すう (suu). Pastarasis visada būna junginiuose su kitais žodžiais:

すうにん (suunin) – keletas žmonių
すうかい (suukai) arba すうど (suudo) – keletas kartų
すうじかん (suujikan) – keletas valandų
すうじつかん (suujitsu) – keletas dienų

すうじつかん あめ が ふりました (suujitsukan ame ga furimashita) – Lietus lijo keletą dienų.

Tuo tarpu いくつか lieka tiems atvejams, kuomet nėra populiarių su すう sudaromų kombinacijų arba patys skaičiuojami daiktai nutylimi.

しけん で いくつか まちがえた (shiken de ikutsuka machigaeta) – Per egzamina keletą kartų suklydau.
いくつか の しつもん しました (ikutsuka no shitsumon shimashita) – Uždaviau kelis klausimus.

Nė kiek, nieko

Pagrindinis žodelis išreiškiantis, jog kažko visiškai nėra arba niekas neįvyko, yra ぜんぜん (zenzen). Jis visada eina kartu su neigiamu veiksmažodžių.

ぜんぜん わかりません (zenzen wakarimasen) – Nieko nesuprantu
えいが に きょうみ が ぜんぜん ない よ (eiga ni kyoumi ga zenzen nai yo) – Aš nė kiek nesidomiu filmais.

Tiek, taip, toks

Norint pabrėžti, jog kažkas neatitinka norimo arba tikėtosi kiekio/masto, galima sakyti そんなに (sonnani).

そんなに はやく あるく な (sonnani hayaku aruku na) – Neik taip greitai.
そんなに おかね が ない です (sonnani okane ga nai desu) – Neturiu tiek pinigų.
なぜ そんなに おこった の です か (naze sonnani okotta no desu ka) – Kodėl toks supykęs?

Pradžiai tiek, daugiau – kitą kartą :-)

じゃまたね

#70 Jeigu, jeigu, jeigu

2010/02/11 Komentarų: 2

Šįkart išmokime sujungti du sakinius, kuriais norime pasakyti, jog kažką padarius nutiks kažkas kita. Lietuvių kalboje tam dažniausiai naudojami jungtukai “jeigu/kai” (pavyzdžiui, “jeigu/kai pavalgysi, būsi sotus”) arba dalyvis (“pavalgęs būsi sotus”). Tuo tarpu japonų kalboje yra bent dvigubai daugiau skirtingų būdų, kurių vieni yra pakankamai universalūs, o kiti naudojami tik tam tikrose situacijose. Tačiau nereikia išsigąsti, tame nėra nieko itin sudėtingo :-)

Pirmasis iš jų yra naudoti daug kartų matytą と (to). Šiuo atveju tai nėra dalelytė reiškianti “ir” arba “kartu”. と rašoma gale pirmo sakinio, nurodančio veiksmą, o toliau pridedamas sakinys, rodantis pasėkmę. Jeigu pirmas sakinys baigiasi vaiksmažodžiu, reikia naudoti paprastą jo formą, o jeigu diktvardžiu – po jo pridėti だ (da – paprasta veiksmažodžio “yra” forma).

Jeigu įjungsiu šviesą, pasidarys šviesu. – でんき を つける あかるく なります (denki o tsukeru to akaruku narimasu)
Atėjus pavasariui žydi gėlės. – はる に なる はな を さきます (haru ni naru to hana o sakimasu)
Jeigu esi studentas, gausi nuolaidą. – 学生 だ と ねびき して もらいます (gakusei da to nebiki shite moraimasu)

Atkreipkite dėmesį, kad naudojant と (to) galima sujungti tik tokius sakinius, kurie nurodo natūralų, spontanišką, neišvengiamą arba labai įprastą įvykį. T.y. negali būti jokios abejonės, jog nutikus vienam veiksmui, nenutiks ir kitas.

Antrasis būdas yra gale sakinio pridėti なら (nara). Ši forma naudojama, kuomet norima paryškinti sakinio temą, kontekstą arba priežastį. Lietuviškai tokiais atvejais sakome “jeigu tai…”, “jeigu kalbame apie…” ir pan.

– Ar ateisi į susitikimą? – かいごう に きますか? (kaigou ni kimasu ka)
– Jeigu [tai] būtina, ateisiu. – ひつよう なら きます (hitsuyou nara kimasu)

– Ar po pietų esi laisvas? – ごごにひま? (gogo ni hima)
– Jeigu [kalbame apie] popietę, būsiu laisvas. – ごご なら ひま よ (gogo nara hima yo)

Trečiasis būdas yra naudoti labai panašiai skambančią たら (tara) formą. Ji sudaroma prie veiksmažodžio ar būdvardžio būtojo laiko formos pridėjus ら (ra). Jeigu sakinys baigiasi daiktvardžiu, ら pridedama prie だった (datta) – だ (da) būtojo laiko formos. Šiai formai nėra jokių reikšmės apribojimų, ja galima nusakyti ir tuos veiksmus, dėl kurių mes nesame visiškai užtikrinti. Neretai tam parodyti naudojamas žodelis もし (moshi, gal).

Jeigu šiandien lis, į kelionę nevažiuosime. – きょう あめ が ふったら りょこう に いきません (kyou ame ga futtara ryokou ni ikimasen)
Jeigu turi laiko, gal einam pasivaikščioti? – もし じかん が あったら さんぽ しましょう か (moshi jikan ga attara sanpo shimashou ka)

Be to, だったら (dattara) gali beveik visos situacijose pakeisti prieš tai minėtą なら (nara) formą.

Jeigu aš būčiau tavo vietoje, to nedaryčiau. – わたし が あなた の たちば なら そんな こと を しない (watashi wa anata no tachiba nara sonna koto o shinai) arba わたし が あなた の たちば だったら そんな こと を しない (watashi wa anata no tachiba dattara sonna koto o shinai)

Ketvirtasis būdas yra pasitelkti ば (ba) formą. Ji sudaroma paskutinę veiksmažodžio raidę pakeitus į atitinkamą E grupės raidę ir pridėjus ば:

Eiti – い -> い -> いけば (iku -> ike -> ikeba)
Valgyti – たべ -> たべ -> たべれば (taberu -> tabere -> tabereba)

Jeigu keičiamas -i grupės būdvardis arba neigiama veiksmažodžio forma, numetama paskutinė い (i) ir pridedama ければ (kereba).

Įdomu – おもしろ -> おもしろ -> おもしろければ (omoshiroi -> omoshiro -> omoshirokereba)
Negerti – のまな -> のまな -> のまなければ (nomanai -> nomana -> nomanakereba)

Štai ir turime ば formą. Kaip matyti, ji nesudaroma su daiktavardžiais arba -na grupės būdvardžiais.

Jeigu šiandien lis, į kelionę nevažiuosime. – きょう あめ が ふれ りょこう に いきません (kyou ame ga fureba ryokou ni ikimasen)
Jeigu bus neįdomu, išeisiu. – おもしろくなけれ でます (omoshirokunakereba demasu).

Tiek ば (ba), tiek たら (tara) formos turi tą pačią reikšmę ir gali būti naudojamos sinonimiškai.

Nesusipainiokit ir praktikuokitės :-)

Žodžiai:

値引き (ねびき, nebiki) – nuolaida
必要 (ひつよう, hitsuyou) – būtina, reikalinga
暇 (ひま, hima) – laisvas, neužsiėmęs
立場 (たちば, tachiba) – vieta, pozicija, situacija

#69 Ji pasakė, kad…

2010/01/11 Komentarų: 10

Japonų kalboje savo ar kitų pasakytus žodžius galima cituoti dviem būdais: tiesiogiai ir netiesiogiai.

Tiesioginis citavimas yra paprasčiausias. Kad tai padarytume, reikia tiesiog pakartoti kito pasakytus žodžius ir pridėti paaiškinimą kieno jie yra ir kokia forma buvo pateikti (pasakyti, parašyti, pagalvoti ir pan.).

Tam naudojama dalelytė と (to), kuri, priklausomai nuo padėties sakinyje, gali turėti ne tik anksčiau išmoktas reikšmes “ir”/”kartu”, bet ir nurodyti savų arba kitų žmonių žodžių citavimą. Tokiais atvejais と eina prieš žodžius 思う (omou, galvoti), 言う (iu, sakyti), 書く (kaku, rašyti), 聞く (kiku, girdėti) ir kitus, suteikdama jiems reikšmę, kad kažkas kažką galvoja, sako, rašo ir pan. Pavyzdžiui:

Manau, kad jis negeria kavos – かれ は コーヒー を 飲まない と 思います (kare wa koohii o nomanai to omoimasu).
Tanaka sakė, kad rytoj bus užimtas. – たなか さん は あした に いそがしい と 言いました (tanaka san wa ashita ni isogashii to iimashita).
Ant bilieto užrašyta, kad išvykimo laikas yra 12 val. – きっぷ に しゅっぱつ じかん は 12時 と 書いている (kippu ni shuppatsu jikan wa jyuu ni ji to kaite iru)

Darant tiesioginį citavimą, cituojami žodžiai dažnai paimami į japoniškas kabutes 「 」. Pavyzdžiui, paskutinis pavyzdys gali būti parašytas kaip:
きっぷ には 「しゅっぱつ じかん 12時」 と 書いている

Naudojant netiesioginį citavimą, mes kitų žodžius pasakome sudėlioję kita tvarka, naudodami kitokias sąvokas arba kažkaip kitaip pakeitę. Toks citavimas kiek sudėtingesnis, nes neretai reikalauja gramatinių pertvarkymų. Pagrindinės taisyklės yra dvi:
1) citatą reikia pabaigti naudojant paprastas veiksmažodžių formas (ne ます);
2) jeigu citata baigiasi daiktavardžiu, klausiamuoju žodeliu arba -na grupės būdvardžiu, prie jų turi būti pridedama だ (da).
Be to, kabutės šiuo atveju nenaudojamos.

Jis sakė, kad vakar išsiuntė laišką. – かれ は きのう に てがみ を おくった と 言いました (kare wa kinou ni tegami o okutta to iimashita)
Girdėjau, kad Suzuki yra studentas. – すずき さん は 学生 だ と 聞いた (suzuki san wa gakusei da to kiita).

Galiausiai, citavimas turi sutrumpintą šnekamąją versiją, kuri nusakoma vietoje と (to) naudojant って (tte). Tokiu atveju galima netgi nenaudoti žodžių 言う、書く、聞く ar kitų ir tikėtis, kad jie bus suprantami iš konteksto. Tokį vartojimą galima dažnai išgirsti šnekamojoje kalboje, anime, filmuose ir kitur. Pavyzdžiui:

Ką [pasakei]? – 何だって (nan da tte)
(Palyginimui, pilna versija: 何だと言いましたか (nan da to iimashita ka))
[Girdėjau, kad] dabar esi užsiėmusi. – 今、いそがしいって (ima, isogashii tte)
Rioko [sakė, kad] kitą mėnesį pirks mašiną – りょうこ は らいげつ に くるま を かう って (ryouko wa raigetsu ni kuruma o kau tte).

Beje, って nereikėtų supainioti su kai kurių veiksmažodžių -te forma:

Stenkitės! –  がんばって (ganbatte)
Jis pasakė stenkitės. – かれ は がんばって って 言いました (kare wa ganbatte tte imashita)

Nauji žodžiai:

しゅっぱつ (shuppatsu) – išvykimas (しゅっぱつじかん (shuppatsu jikan) – išvykimo laikas)

#68 Paaiškiname su の (no)

2009/11/12 Komentarų: 1

Dalelytė の (no) gali turėti dar vieną svarbią lig šiol nepaminėta reikšmę. Jau žinome, jog sakinį pabaigdami atitinkama veiksmažodio, būdvardžio arba です (desu) forma mes galima nusakyti tam tikrą faktą arba savo nuomonę. Vis gi norėdami, kad tas sakinys tuo pačiu taptų kažką paaiškinančiu, turime gale pridėti dar ir dalelytę の. Palyginkime du sakinius:

家に帰る (uchi ni kaeru) – Grįžtu namo
家に帰る (uchi ni kaeru no) – (Taigi)/(Dalykas tas, kad)/(Situacija tokia, kad) grįžtu namo

Kaip matyti, pridėjus の antrasis sakinys įgauna paaiškinantį toną, kuris lietuviškai gali būti išreiškiamas keliomis papildomomis frazėmis. Ši forma naudojama ne tik kažką paaiškinant, bet ir norint išgirsti paaiškinimą iš kitų:

– どうして じゅぎょう に 来なかった か (doushite jyugyou ni konakatta no ka) – Kodėl neatėjai į pamoką?
– すみません, めざまし が こわれた です (sumimasen, mezamashi ga kowareta no desu) – Atsiprašau, (tai nutiko todėl, kad) sugedo žadintuvas.

Sudarydami sakinius su の turime atsiminti keturis pagrindinius dalykus:

1) の visada pridedamas prie paprastos veiksmažodžio arba -i grupės būdvardžio formos:

食べる の (taberu no, valgyti)
食べた の (tabeta no, valgiau)
食べない の (tabenai no, nevalgau)
食べなかった の (tabenakatta no, nevalgiau)

おもしろい の (omoshiroi no, įdomus (-i))
おもしろかった の (omoshirokatta no, buvo įdomus (-i))
おもしろくない の (omoshirokunai no, neįdomus (-i))
おもしろくなかった の (omoshirokunakatta no, nebuvo įdomus (-i))

2) jeigu sakinys baigiasi daiktavardžiu arba -na būdvardžiu, tarp jo ir の (no) atsiranda な (na):

車 な の (kuruma na no, mašina)
学生 な の (gakusei na no, studentas (-ė))

きれい な の (kirei na no, gražus(-i))
たいせつ な の (taisetsu na no, svarbus (-i))

3) norint kalbėti mandagiau, prieš tai sudarytos formos turi įgauti です (desu):

食べる の です (taberu no desu, valgyti)
おもしろい の です (omoshiroi no desu, įdomus (-i))
車 な の です (kuruma na no desu, mašina)
きれい な の です (kirei na no desu, gražus(-i))

4) šnekamojoje kalboje の (no) dažnai sutrumpinamas iki ん (n):

食べる ん です (taberu n desu, valgyti)
おもしろい ん です (omoshiroi n desu, įdomus (-i))
車 な ん です (kuruma na n desu, mašina)
きれい な ん です (kirei na n desu, gražus(-i))

Pabaigai keli pavyzdžiai:

– 今日、映画を見に行きましょうか (kyou, eiga o mi ni ikimashou ka) – Gal eikime šiandien pažiūrėti filmo?
– 行きたい が、よる に いそがしい です (ikitai ga, yoru ni isogashii n desu) – Norėčiau, bet (dalykas tas, kad) šįvakar esu užsiėmęs.

– どうして 日本 に 来た です か (doushite nihon ni kita no desu ka) – Kodėl atvykote į Japoniją?
– とうきょう と おおさか を たずねたい です (toukyou to oosaka o tazunetai no desu) – (Todėl, kad) noriu aplankyti Tokiją ir Osaką.

– だいじょうぶ か? つかれて いる よう に みえる (daijyoubu ka? tsukarete iru you ni mieru) – Ar viskas gerai? Atrodai pavargęs(-usi).
– うん、ゆうべ は ねつけなかった (un, yuube wa netsukenakatta no) – Taip, (tai todėl, kad) vakar negalėjau užmigti.

– なぜ しんぱい している ? (naze shinpai shite iru no) – Kodėl jaudiniesi?
– 田中さん な (tanaka san na no) – Tai dėl Tanakos.

* * * * *

Žodžiai:

訪ねる (tazuneru) – aplankyti
疲れる (tsukareru) – pavargti
寝付く (netsuku) – užmigti
心配する (shinpai suru) – jaudintis

#67 skaičiuojame daiktus (2)

2009/10/23 Komentarų: 1

Skaičiuojant daiktus gali kilti klausimas, ką daryti tokiais atvejais, kuomet nežinome žodelio, su kuriuo skaičiuojamas kažkoks daiktas arba to žodelio daiktas apskritai neturi? Tokiu atveju naudojami taip vadinami つ (tsu) skaičiai, kurie gali padėti išvengti retų skaičiavimo žodelių mokymosi.

Šių skaičių yra 10 ir jie skamba taip:

1 – ひとつ (hitotsu)

2 – ふたつ (futatsu)

3 – みっつ (mittsu)

4 – よっつ (yottsu)

5 – いつつ (itsutsu)

6 – むっつ (muttsu)

7 – ななつ (nanatsu)

8 – やっつ (yattsu)

9 – ここのつ (kokonotsu)

10 – とお (too)

Virš dešimties skaičiuojama įprastine sistema: 11 – じゅういち (jyuu ichi), 12 – じゅうに (jyuu ni) ir t.t.

Tad norėdami pasakyti “kuprinėje yra trys knygos” mes galime rinktis iš dviejų variantų:

Naudojant skaičiavimo žodelį さつ (satsu): カバン には ほん が さんさつ あります (kaban ni wa hon ga sansatsu arimasu)
Naudojant つ skaičių: カバン には ほん が  みっつ あります (kaban ni wa hon ga mittsu arimasu)

Galiausiai lieka abstraktūs kiekį nusanatys žodžiai: たくさん (takusan, daug), おおく (ooku, daug), すこし (sukoshi, truputis/keletas) ir kt. Juos naudojant tereikia nepamiršti vieno dalyko – prieš pažymimąjį žodį naudoti dalelytę の (no).

Į susitikimą atejo daug žmonių: かいごう に おおく の 人 が しゅっせき しました (kaikou ni ooku no hito ga shusseki shimashita)

* * * * *

Žodžiai:
おおく (ooku) – daug
すこし (sukoshi) – mažai, truputis
かいごう (kaigou) – susitikimas
しゅっせき する (shusseki suru) – dalyvauti