Archyvas

Archive for the ‘形容詞 (keiyoushi – būdvardžiai)’ Category

#57 Būdvardis greitai tampa prieveiksmiu

2009/09/14 Komentarų: 4

こんにちは,

Japonų kalboje būdvardį paversti prieveiksmiu visai paprasta:

paskutinė -i grupės būdvardžių い (i) pakeičiama į く (ku): はやい (hayai, ankstyva(s) arba greita(s)) -> はやく (hayaku, anksti arba greitai); うるさい (urusai, triukšminga(s)) -> うるさく (urusaku, triukšmingai) ir t.t.

Prie -na būdvardžių pridedama dalelė に (ni): しずか (shizuka, tylus(-i)) -> しずかに (shizuka ni, tyliai); きれい (kirei, gražu(s)) -> きれいに (kirei ni, gražiai) ir t.t.

Aš vėlavau į universitetą, todėl greitai bėgau – 大学 に おくれました から、はやく はしりました (daigaku ni akuremashita kara, hayaku hashirimashita)
Stipriai patraukiau duris, bet negalėjau jų atidaryti – ドア を つよく ひきました が、開けられませんでした (doa o tsuyoku hikimashita ga, ageraremasen deshita)

Prieveiksmiai japonų kalboje neretai vartojami kartu su žodžiu なる (naru, tapti) norint išreikšti buvusius, esamus ir būsimus pokyčius arba planus. Tai padaroma tiesiog po prieveiksmio pasakant atitinkamą なる formą.

Rūbai pastaruoju metu pabrango (tapo brangesni) – ふく は さいきん 高く なりました (fuku wa saikin takaku narimashita)
Suzuki vaikas paaugo (tapo didesnis) – すずきさん の 子ども は 大きく なりました (suziki san no kodomo wa ookiku narimashita)

なる galima vartoti ir su daiktavardžiais, norint pasakyti, kad kažkas kažkuo tapo ar taps. Tokiu atveju taip pat naudojama dalelė に (ni):

Aš noriu tapti gydytoju – わたし は いしゃ に なりたい (watashi wa isha ni naritai)
Yuko kitais metais taps studente – ゆこさんは来年学生になります (yuko san wa rainen ni gakusei ni narimasu)

Galiausiai prieveiksmiai bei daiktavardžiai naudojami ir su veiksmažodžiu する (suru, daryti) norint išreikšti veiksmą, kuris kažką keičia. Veiksmažodžio する objektas visada įgauna dalelę を:

Šiandien susitvarkiau kambarį (pažodžiui: padariau kambarį gražų) – 今日、へや を きれい に しました (kyou, heya o kirei ni shimashita)
Pagarsinau televizorių (pažodžiui: padariau televizoriaus garsą didesniu) – テレビ の おと を 大きく しました (terebi no oto o ookiku shimashita)

Atkreipkite dėmesį į なる ir する skirtumus: su なる išreiškiamas savaiminis pokytis, kai tuo tarpu su する nusakoma aktyvaus veikėjo įtaka kažkokiam pokyčiui. Paskutinio pavyzdžio atveju, naudojant なる „televizoriaus garsas“ iš objekto pavirstų į veikėją bei įgautų dalelę は (wa):

Televizoriaus garsas padidėjo – テレビ の おと は 大きく なりました (terebi no oto wa ookiku narimashita)

* * * * *

Nauji žodžiai:
なる (naru, -u grupės) – tapti, pavirsti į…
うるさい (urusai) – triukšminga(s)
しずか (shizuka) – tylu(s)
おくれる (okureru) – vėluoti
つよい (tsuyoi) – stiprus(-i)
ドア (doa) – durys
ひく (hiku) – traukti, patraukti, ištraukti
開ける (あ-ける, akeru) – atidaryti
さいきん (saikin) – neseniai, pastaruoju metu
いしゃ (isha) – gydytoja(s)
おと (oto) – garsas

じゃまたね

#56 Geresnis, bet ne geriausias

2009/09/14 Komentarų: 1

こんにちは、

šiandien žvilgtelkime į palyginimus ir būdvardžių laipsniavimą.

Japonų kalboje, kaip ir lietuvių, yra trys pagrindiniai būdvardžių laipsniai: nelyginamasis, aukštesnysis ir aukščiausiasis. Tačiau egzistuoja ir didelis skirtumas – patys būdvardžiai čia nėra keičiami, bet prie jų prijungiami tam tikri žodeliai, kurie ir nurodo laipsnį. Be to, neretai japoniškų sakinių neįmanoma tiesiogiai išversti į lietuvių kalbą ir tenka šį tą keisti.

Nelyginamasis. Tai paprasta būdvardžio forma: 大きい (ookii, didelis(-ė)), 小さい (chiisai, maža(s)), 白い (shiroi, balta(s)). Naudojant šią formą galima pasakyti, kad kažkas yra toks pats, kaip ir kitas. Tam naudojamas žodelis おなじぐらい (onaji gurai, pažodžiui „maždaug toks pats/tiek pat“):

Ši knyga yra tiek pat įdomi kaip ir ana – この 本 は その 本 と おなじぐらい おもしろい です (kono hon wa sono hon to onaji gurai omoshiroi desu).

Kaip matyti, palyginimų konstrukcija atrodo taip: [pagrindinis objektas] は [antras objektas] と おなじぐらい [būdvardis] です. Panaši sakinio struktūra išlieka ir supriešinant dviejų objektų savybes. Tam prireiks žodelio ほど (hodo, lygis, riba), tačiau šiuo atveju nenaudojama dalelė と:

Mano mašina ne tokia nauja kaip tavo – わたし の 車 は あなた の ほど 新しくない です (watashi no kuruma wa anata no hodo atarashikunai desu) (pažodžiui: „ne tokio lygio nauja“)

Aukštesnysis. Tam tereikia prieš būdvardį pasakyti žodelį のほうが (no hou ga, pažodžiui „būdas“, „kryptis“):

Tanaka yra greitesnis – たなかさん のほうが はやい です (tanaka no hou ga hayai desu)
Šis kambarys didesnis – この へや のほうが 大きい です (kono heya no hou ga ookii desu)

Norint palyginti du objektus prireiks dar vieno žodelio より (yori, negu kad, nei):

Apelsinai yra brangesni nei (negu kad) obuoliai – リンゴ より オレンジ のほうが 高い です (ringo yori orenji no hou ga takai desu) (pažodžiui: negu kad obuoliai, apelsinai brangesni).

Žodžių tvarka gali būti ir sukeista:

オレンジ のほうが リンゴより 高い です (orenji no hou ga ringo yori takai desu)

Vienas ar kitas žodelis gali būti praleidžiamas, jeigu prasmė suprantama iš konteksto:

– Vakarykštis egzaminas buvo sunkus, ar ne? – きのう の しけん は むずかしかった です ね (kinou no shiken wa muzukashikatta desu ne)
– Taip, sunkesnis nei šiandienos egzaminas. – はい、 きょう の しけん より むずかしかった です (hai, kyou no shiken yori muzukashikatta desu) (pažodžiui: buvo sunkus negu kad šiandienos egzaminas)

Galiausiai, aukštesnysis būdvardžių laipsnis dažnai naudojamas klausimuose:

Ką labiau mėgsti (kas yra tavo labiau mėgstamas) – pyragas ar šokoladas? – ケーキ と チョコレート と、どちら のほうが 好き です か (keeki to chokoreeto to dochira no hou ga suki desu ka).

Jų konstrukcija yra tokia: [pirmas objektas] と (to, ir) [antras objektas] と, どちら (dochira, kuri(s)) のほうが (nohouga) [būdvardis] です か (desu ka).

Aukščiausiasis laipsnis. Jo sudarymas visai paprastas – tiesiog prieš būdvardį pasakomas žodelis いちばん (ichi ban, geriausias, pirmas):

いちばん 白い (ichiban shiroi, balčiausia(s))
いちばん 安い (ichiban yasui, pigiausia(s))
いちばん 小さい (ichiban chiisai, mažiausia(s))
いちばん いい (ichiban ii, geriausia(s))

Aš labiausiai mėgstu šeštadienius – わたし は 土曜日 が いちばん 好き です (watashi wa doyoobi ga ichiban suki desu).
Vilnius yra didžiausias Lietuvos miestas – リトアニア の まち で ヴィリニュス は いちばん 大きい です (ritoania no machi de virinyusu wa ichiban ookii desu).

Paskutiniame sakinyje dalelė で nurodo, kad kalbama apie tam tikras ribas, t.y. apie Lietuvos miestus. Kartais naudojamas pasakymas の中で (no naka de), kuris reiškia „tarp“ arba „iš visų“. Todėl galima pasakyti ir リトアニア の まち の 中 で (ritoania no machi no naka de), kas reikštų „tarp Lietuvos miestų“ arba „iš visų Lietuvos miestų“.

Galiausiai, naudojant いちばん + būdvardis galima tiesiogiai apibūdinti ir pažymimąjį žodį:

Vilnius yra didžiausias Lietuvos miestas – ヴィリニュス は いちばん 大きい リトアニア の まち です (virinyusu ha ichiban ookii ritoania no machi desu).

* * * * *

Nauji žodžiai:

しけん (shiken) – tekstas, egzaminas
ケーキ (keeki) – pyragas
チョコレート (chokoreeto) – šokoladas

じゃまたね

#54 keli būdvardžiai iš eilės

2009/09/14 Komentarų: 1

こんにちは

jau anksčiau išmokome kaip sujungti kelis daiktavardžius arba įvardžius (su と(to)、や (ya) arba とか (toka)), kelis veiksmažodžius (su -て(te) forma), tad beliko tik būdvardžiai.

Norėdami pasakyti „kambarys yra erdvus ir šviesus“ negalime lietuviško „ir“ išversti į atitinkamai japonišką と (to). Šiuo atveju teks naudoti kiek kitokią konstrukciją. Kaip jau ne kartą minėjau, japonų kalboje būdvardžiai ir veiksmažodžiai turi daug panašumų. Ne išimtis ir jų sujungimas į vieną seką – tiek vieni, tiek kiti paverčiami į -て formą.

Būdvardžių -て forma sudaroma labai paprastai: priklausantys -i grupei vietoje paskutinės い (i) įgauna くて (kute), o priklausantys -na grupei – įgauna gale で (de) (で yra ne dalelė, o です (desu) -て forma). Keli pavyzdžiai:

Kambarys yra erdvus ir šviesus – へや は ひろくて、あかるい です (heya wa hirokute, akarui desu)

Parkas yra tylus, didelis ir žalias – こえん は しずかで、大きくて、みどり です (koen wa shizukade, ookikute, midori desu)

Maistas buvo skanus ir nebrangus – たべもの は おいしくて、安かった です (tabemono wa oishikute, yasukatta desu)

Tokį patį sujungimą galima padaryti išdėstant būdvardžius prieš pažymimąjį žodį:

Mažas geltonas namas – 小さくて、きいろい うち (chiisakute, kiiroi uchi)

Tokiu būdu galime kažką apibūdinti arba vien tik teigiamai, arba tik neigiamai. Jeigu prisireikia pasakyti tiek kažką gero, tiek kažką blogo, kaip ir lietuvių kalboje naudojame „bet“:

Šios kelnės gražios, bet per mažos – この ズボン は きれい です。でも、すこし 小さい です (kono zubon wa kirei desu. demo, sukoshi chiisai desu)

Frazė „per… (didelis, mažas, siauras ir t.t.)“ japonų kalboje nusakoma naudojant žodelį すこし (sukoshi, truputis). Lietuvių kalboje, beje, taip pat kartais sakoma „kelnės gražios, bet truputį mažos/mažokos“ :-)

Sujunkite būdvardžius: įdomu ir linksma; liūdnas ir blogas; didelis, baltas, naujas ir gražus; brangus, svarbus ir senas.

* * * * *

Nauji žodžiai:

ひろい (hiroi) – platus, erdvus
あかるい (akarui) – šviesus, ryškus
しずか (shizuka) – ramus, tylus
みどり (midori) – žalia
きいろい (kiiroi) – geltona
すこし (sukoshi) – truputis

じゃまたね

#43 Noriu

2009/09/11 Komentarų: 10

こんにちは
Konnichiwa,

japoniškai pasakyti „aš noriu…“ yra labai paprasta. Jeigu noras susijęs su veiksmu, tereikia prie veiksmažodžio šaknies (tai, kas lieka nuo -ます (masu) formos numetus ます (masu)) pridėti galūnę -たい (tai). Pavyzdžiui:

Noriu eiti – 行きたい (ikitai) (ます forma (行きます) minus ます (行き) plius たい (行きたい), ikimasu – masu + tai = ikitai)
Noriu skaityti knygą – 本をよみたい (hon o yomitai) (よみます – ます + たい = よみたい, yomimasu – masu + tai = yomitai)

– たい (tai) forma paverčia veiksmažodį į -i grupės būdvardį, todėl neigiama ir būtojo laiko formos yra lygiai tokios pačios kaip ir kitų tos grupės būdvardžių:

Noriu eiti – 行きたい (ikitai)
Nenoriu eiti – 行きたくない (ikitakunai)
Norėjau eiti – 行きたかった (ikitakatta)
Nenorėjau eiti – 行きたくなかった (ikitakunakatta)

Norėjau su draugais eiti į kavinę – 友だち と いっしょに きっさてん に 行きたかった (tomodachi to isshoni kissaten ni ikitakatta)

Jeigu norėjimo objektas yra daiktas, tuomet naudojamas būdvardis ほしい (hoshii, norima(s), pageidaujama(s)). Su juo visada naudojama dalelė が (ga). ほしい (hoshii) taip pat yra -i grupės būdvardis ir jo kaitaliojimas identiškas jau anksčiau išvardintam.

Noriu kavos – コーヒー が ほしい (koohii ga hoshii)
Norėjau didelio kambario – 大きい へや が ほしたかった (ookii heya ga hoshitakatta)

ほ しい (hoshii) retai naudojamas, kai kažko pageidaujama iš kitų (pavyzdžiui, užsisakant kavą kavinėje) ir labiau tinkamas išreiškiant savo nuomonę ar vidinę būseną.

Tiek たい (tai) formos veiksmažodžius, tiek ほしい (hoshii) galima naudoti ir prieš pažymimąjį žodį:

Knyga, kurią norėjau perskaityti (pažodžiui „norėta skaityti knyga“) – よみたかった本 (yomitakatta hon)
Knyga, kurios noriu (pažodžiui „norima knyga“) – ほしい本 (hoshii hon)

* * * * *

Išverskite: aš ryte norėjau ilgai miegoti; jis nori raudono dviračio (jitensha); draugas nenorėjo bėgti; rytoj noriu atsikelti 6 val. 30 min.

* * * * *

Nauji žodžiai:
ほしい (hoshii) – norima(s), pageidaujama(s) (-i grupės)
じてんしゃ (jitensha) – dviratis

じゃまたね
Ja mata ne

#37 Mėgstu būti gabus – すき、きらい、じょうず、へた

2009/09/11 Komentarų: 2

Konnichiwa!
Sveiki,

norint japoniškai pasakyti kažkieno sugebėjimus arba pomėgius naudojami tam tikri būdvardžiai:

すき (suki) – mėgstama(s);
きらい (kirai) – nemėgstama(s), nekenčiama(s);
じょうず (jyouzu) – gabus(-i), galinti(s) kažką gerai daryti;
へた (heta) – negabus(-i), kažko nesugebanti(s).

Visi šie būdvardžiai yra na grupės, todėl naudojant prieš pažymimąjį žodį reikės rašyti な (na). Taip pat egzistuoja stipresnės すき ir きらい versijos – だいすき (daisuki, labai mėgstu) ir だいきらい (daikirai, labai nemėgstu, nekenčiu).

Lietuviškai pomėgius galima pasakyti tiek su veiksmažodžiu („aš mėgstu…“), tiek ir su būdvardžiu („mano mėgstama(s)…“). Japonų kalboje šiuo atveju naudojami tik būdvardžiai, kurie gali būti tiek sakinio gale, kai po pažymimojo žodžio naudojama dalelytė が, tiek ir prieš pažymimąjį žodį, kai prieš jį naudojama jau minėtoji な. Pavyzdžiui:

Jis mėgsta muziką – かれ は おんがく すき です (kare wa ongaku ga suki desu)
Jo mėgstama muzika – かれ の すき おんがく (kare no sukina ongaku)
Vaikas gabus sporte – こども は スポーツ じょうず です (kodomo wa supootsu ga jyouzu desu)
Ji prastai kalba angliškai – かのじょ は えいご へた です (kanojyo wa eigo ga heta desu)
Gerai japoniškai kalbantis žmogus – にほんご じょうずな ひと (nihongo ga jyouzuna hito)

Jeigu prireikia nusakyti mėgstamą/sugebamą veiksmą, naudojamas žodelis こと (koto, dalykas), kuris pridėjimas po veiksmažodžio bendraties. Pavyzdžiui:

Man labai patiko bėgti (bėgimas) – わたし は はしる こと が だいすき でした (watashi wa hashiru koto ga daisuki deshita)
Studentas gerai groja pianinu – がくせい は ピアノ を ひく こと が じょうず です (gakusei wa piano o hiku koto ga jyouzu desu) (bet galima sakyti ir がくせい は ピアノ を じょうず に ひきます (gakusei wa piano o jyouzu ni hikimasu))

* * * * *

Parašykite: Tanaka mėgo valgyti suši; draugas prastai groja (hiku) gitara (gitaa, su カタカナ); jis visada mėgsta ilgai miegoti; ką mėgsti?; nekenčiu blogo oro!; jam gerai sekasi mokytis universitete mediciną (igaku).

* * * * *

Nauji žodžiai:
すき (suki, na grupės) – mėgstama(s)
きらい (kirai, na grupės) – nekenčiama(s)
だいすき (daisuki, na grupės) – labai mėgstama(s)
だいきらい (daikirai, na grupės) – labai nekenčiama(s)
じょうず (jyouzu, na grupės) – gabus, galintis kažką gerai daryti
へた (heta, na grupės) – negabus, negalintis kažko gerai daryti
ひく (hiku, -u grupės, reikalauja dalelytės を) – groti
ギター (gitaa) – gitara
いがく (igaku) – medicinos mokslas

じゃまたね
Ja mata ne

#32 -na būdvardžiai

2009/09/11 Komentarų: 10

こんにちは,
Konnichiwa,

antroji būdvardžių grupė – “-na”.

-NA

-na grupės būdvardžius galima atpažinti iš to, kad jie nesibaigia raide い (i) (išskyrus kelias jau minėtas išimtis). Pavyzdžiui: たいへん (taihen, sudėtinga, sunku), しずか (shizuka, tylus(-i)) ir kt. Jie taip pat ganėtinai skiriasi nuo -i grupės būdvardžių, nes sudarant neiginius arba praeities laiką, jie nesikeičia ir reikalauja atitinkamos です (desu) formos (jas išmokome 19-oje pamokoje). Čia pavyzdys, kaip tai daroma (rašau tiek mandagią です, tiek ir paprastą だ formą):

Esamojo laiko teigiamą: すき です / だ (suki desu / da, yra mėgstama(s))
Esamojo laiko neigiamą: すき では ありません / じゃない (suki dewa arimasen / ja nai, nėra mėgstama(s))
Būtojo laiko teigiamą: すき でした / だった (suki deshita / datta, buvo mėgstama(s))
Būtojo laiko neigiamą: すき では ありません でした / じゃなかった (suki dewa arimasen deshita / ja nakatta, nebuvo mėgstama(s))

Kaip matyti, pats būdvardis čia visiškai nesikeičia ir naudojamas visiškai taip pat kaip daiktavardis. Sudaryti -na būdvardžių formas visai nesunku, tik nereikėtų jų pradėti painioti su -i grupe.

Paskutinis svarbus dalykas yra tas, kad šiuos būdvardžius naudojant prie pažymimąjį žodį, būtina būdvardžio gale pridėti raidę な (na) (iš to ir kilęs šios grupės pavadinimas). Pavyzdžiui: すき くだもの (sukina kudamono, mėgstamas vaisius), たいへん ひ (taihenna hi, sunki diena) ir pan.

* * * * *

Parašykite: rytas buvo tylus, šiame name yra daug gražių kambarių, nepatogi kėdė.

* * * * *

Nauji žodžiai:
しずか (shizuka) – tylus(-i)
きれい (kirei, -na būdvardis) – gražus(-i)
うち (uchi) – namas
べんり (benri) – patogus(-i)

じゃまたね
Ja mata ne

#31 -i būdvardžiai

2009/09/11 Komentarų: 12

こんにちは,
Konnichiwa,

šiandien pagriebkime nemažą temą – būdvardžius. Jie japonų kalboje yra gana savotiški, nes gali turėti būtąjį laiką ir gramatiškai veikia panašiai kaip veiksmažodžiai. Būdvardžiai, kaip ir lietuvių kalboje, gali būti naudojami  dvejopai: tiek prieš pažymimąjį žodį (“balta siena”), tiek ir po jo (“siena yra balta”). Pastaruoju atveju jie vėlgi veikia kaip  veiksmažodžiai, nes privalo būti sakinio gale.

Visus būdvardžius galima suskirstyti į dvi dideles grupes, kurios paprastai vadinamos „-na“ ir „-i“. Pradėkime nuo “-i”.

-I

-i būdvardžiai, kaip ir rodo jų pavadinimas, baigiasi raide い (i). Pavyzdžiui: くろ (kuroi, juoda(s)), なが (nagai, ilga(s)), あか (akai, raudona(s)) ir pan. Tačiau ši taisyklė nėra griežta ir yra būdvardžių besibaigiančių い ir priklausančių kitai grupei. Kaip kad きれ (kirei, gražus(-i)) arba きら (kirai, nemėgstama(s), nekenčiama(s)). Juos teks įsiminti kaip išimtis.

-i būdvardžiai, kaip ir veiksmažodžiai, gali turėti keturias formas, kurių sudarymas gan nesudėtingas:

Esamojo laiko teigiamą: paprasta forma – しろい (shiroi, balta(s))
Esamojo laiko neigiamą: paprasta forma numetus い (i) ir pridėjus くない (kunai) – しろくない (shirokunai, nebalta(s))
Būtojo laiko teigiamą: paprasta forma numetus い (i) ir pridėjus かった (katta) – しろかった (shirokatta, buvo balta(s))
Būtojo laiko neigiamą: paprasta forma numetus い ir pridėjus くなかった (kunakatta) – しろくなかった (shirokunakatta, nebuvo balta(s))

Vienintelis išimtinis būdvardis, kuris keičiasi kiek kitaip, yra – いい (ii, gera(s)). Jo formos atitinkamai yra: いい、よくない、よかった、よくなかった。

Tad japonų kalboje norint kažką apibūdinti, nebūtina naudoti jokių veiksmažodžių, užtenka tik atitinkamos formos būdvardžio:
– えいが は おもしろかった? (eiga wa omoshirokatta?; ar filmas buvo įdomus?)
– いいえ、おもしろくなかった。(iie, omoshirokunakatta; ne, nebuvo įdomus)

Čia paminėjau tik tas formas, kurios naudojamos paprastoje kalboje. Norint kalbėti mandagiau, užtenka po būdvardžio pridėti jau anksčiau išmoktą です (desu, mandagi „yra“ forma). Tik reikia atkreipti dėmesį, kad net kalbėdami apie praeitį ir naudodami būtajį būdvardžio laika, vistiek sakysime esamojo laiko です (bet ne でした). Pavyzdžiui, „buvo šalta“ mandagiai pasakytume さむかった です (samukatta desu).

Paskutinė ir gana svarbi detalė yra ta, kad norint kažką apibūdinti, -i būdvardį tereikia pastatyti prieš pažymimąjį žodį: あかい ほん (akai hon, raudona knyga), いい てんき (ii tenki, geras oras), おもしろかった えいが (omoshirokatta eiga, buvęs įdomus filmas) ir pan.

* * * * *

Parašykite: negeras vaikas, aš mačiau baltą paukštį (tori), vakar valgiau skanų (oishii) obuolį, kambarys (heya) buvo didelis (ookii). draugas klausosi linksmos muzikos (ongaku), mama nepirko raudonų (akai) pirštinių (tebukuro).

* * * * *

Nauji žodžiai:
とり (tori) – paukštis
おいしい (oishii) – skanus(-i)
へや (heya) – kambarys
おきい (okii) – dideli(s)
おんがく (ongaku) – muzika
あかい (akai) – raudona(s)
てぶくろ (tebukuro) – pirštinės

じゃまたね
Ja mata ne