Archyvas

Archive for the ‘助詞, 接続詞 (jyoshi, setsuzokushi – dalelytės, jungtukai)’ Category

#72 Ganėtinai per daug

2010/04/02 Komentarų: 3

Dar keletas dažniau pasitaikančių žodelių, kurie pravers nusakant kiekį arba mastą.

Beveik

Pagrindinis “beveik“ reiškiantis žodis yra ほとんど (hotondo). Jis gali būti naudojamas tiek teigiamuose, tiek neigiamuose sakiniuose.

ほとんど おわった (hotondo owatta) – Jau beveik baigiau.
おちゃ が ほとんど ない です (ocha ga hotondo nai desu) – Beveik nėra arbatos (arbata beveik baigėsi).

“Beveik“ reikšmę kai kuriais atvejais gali turėti ir žodis あまり (amari), ypač kai naudojamas neigiamuose sakiniuose.

おかね は あまり ない (okane wa amari nai) – Beveik neturiu pinigų.
へや に かぐ が あまり ありません (heya ni kagu ga amari arimasen) – Kambaryje beveik nėra baldų.

Didžiąja dalimi, daugmaž

Šią reikšmę turi žodelis だいたい (daitai).

だいたい おなじ (daitai onaji) – Daugmaž vienodas
しごと は だいたい おわりました (shigoto wa daitai owarimashita) – Darbą didžiąja dalimi pabaigiau

Paprastai, dauguma

Norint pasakyti, kad kažkoks veiksmas yra labai įprastas arba kad jį daro dauguma, galime naudoti たいてい (taitei). Rašydami prieš daiktavardį nepamirškime の (no).

だいがく に たいてい あるいて いきます (daigaku ni taitei aruite ikimasu) – Į universiteta paprastai einu pėsčias.
たいてい の 人 は 5時 まで はたらいて います (taitei no hito wa go ji made hataraite imasu) – Dauguma žmonių dirba iki 5 valandos.

Ganėtinai, gan

かなり (kanari) ir なかなか (nakanaka) yra du žodeliai parodantys, jog kažkas yra ganėtinai kažkoks.

きょう は かなり さむい ね (kyou wa kanari samui ne) – Šiandien gan šalta, ar ne?
かれ は かなり の かね を もうけます (kare wa kanari no kane o moukemasu) – Jis uždirba ganėtinai (daug) pinigų.
その 車 は なかなか あたらしい (sono kuruma wa nakanaka atarashii) – Ši mašina gana nauja.

Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad なかなか neigiamuose sakiniuose pakeičia reikšmę į “niekaip“:

かれ には なかなか あえない (kare ni wa nakanaka aenai) – Niekaip su juo nesusitinku.

Itin, labai

Kiekio arba požymio sustiprinimui galima pasitelkti žodžius ずいぶん (zuibun) arba とっても (tottemo).

さいきん, ねだん は ずいぶん 高く なった (saikin, nedan wa zuibun takaku natta) – Pastaruoju metu kainos itin išaugo.
とっても おもしろい 本 です (tottemo omoshiroi hon desu) – Labai įdomi knyga.

Net

Norint paryškinti tam tikrą kiekį galima naudoti ir dalelytę (mo), kuri tiesiog pridedama po kiekį rodančio žodžio.

3時間 まった (san jikan mo matta) – Laukiau net tris valandas.
いっしゅうかん に 日本語 の じゅぎょう が ごかい あります (isshuukan ni nihongo no jyugyou ga gokai mo arimasu) – Japonų kalbos pamokos yra net penkis kartus per savaitę.

Per-, pernelyg, per daug

Pats vienas すぎる (sugiru) reiškia “viršyti“, tačiau gali būti prikabinamas prie kitų veiksmažodžių ar būdvardžių, parodant jog kažko yra per daug. Lietuvių kalboje tai dažnai išreiškiama priešdėlių “per“.

すぎる pridedamas prie veiksmažodžių šaknies – ます (masu) formos, numetus ます galūnę:
たべる -> たべます – ます -> たべ + すぎる -> たべすぎる (valgyti -> persivalgyti)
taberu -> tabemasu – masu -> tabe + sugiru -> tabesugiru
しゃべる -> しゃべります – ます -> しゃべり + すぎる -> しゃべりすぎる (šnekėti -> per daug šnekėti)
shaberu -> shaberimasu – masu -> shaberi + sugiru -> shaberisugiru

Prie -i būdvardžių すぎる pridedamas numetus paskutinę い (i):
おおきい – い + すぎる -> おおきすぎる (didelis -> per didelis)
ookii – i + sugiru -> ookisugiru
おもい – い + すぎる -> おもすぎる (sunkus -> per sunkus)
omoi – i + sugiru -> omosugiru

Prie -na būdvardžių すぎる pridedamas nieko nekeičiant:
しずか + すぎる -> しずかすぎる (tylus -> per tylus)
shizuka + sugiru -> shizukasugiru

Naujas darinys su すぎる gali būti kaitaliojamas taip pat kaip pats すぎる veiksmažodis.

この ズボン は ちいさすぎます (kono zubon wa chiisasugimasu) – Šios kelnės per mažos.
はたらきすぎない ほう が いい よ (hatarakisuginai hou ga ii yo) – Verčiau/geriau nepersidirbk.

* * * * *

Naujesni žodžiai:
儲ける (もうける, moukeru) – uždirbti
値段 (ねだん, nedan) – kaina
しゃべる (shaberu) – šnekėti

じゃまたね :-)

Reklama

#70 Jeigu, jeigu, jeigu

2010/02/11 Komentarų: 2

Šįkart išmokime sujungti du sakinius, kuriais norime pasakyti, jog kažką padarius nutiks kažkas kita. Lietuvių kalboje tam dažniausiai naudojami jungtukai “jeigu/kai“ (pavyzdžiui, “jeigu/kai pavalgysi, būsi sotus“) arba dalyvis (“pavalgęs būsi sotus“). Tuo tarpu japonų kalboje yra bent dvigubai daugiau skirtingų būdų, kurių vieni yra pakankamai universalūs, o kiti naudojami tik tam tikrose situacijose. Tačiau nereikia išsigąsti, tame nėra nieko itin sudėtingo :-)

Pirmasis iš jų yra naudoti daug kartų matytą と (to). Šiuo atveju tai nėra dalelytė reiškianti “ir“ arba “kartu“. と rašoma gale pirmo sakinio, nurodančio veiksmą, o toliau pridedamas sakinys, rodantis pasėkmę. Jeigu pirmas sakinys baigiasi vaiksmažodžiu, reikia naudoti paprastą jo formą, o jeigu diktvardžiu – po jo pridėti だ (da – paprasta veiksmažodžio “yra“ forma).

Jeigu įjungsiu šviesą, pasidarys šviesu. – でんき を つける あかるく なります (denki o tsukeru to akaruku narimasu)
Atėjus pavasariui žydi gėlės. – はる に なる はな を さきます (haru ni naru to hana o sakimasu)
Jeigu esi studentas, gausi nuolaidą. – 学生 だ と ねびき して もらいます (gakusei da to nebiki shite moraimasu)

Atkreipkite dėmesį, kad naudojant と (to) galima sujungti tik tokius sakinius, kurie nurodo natūralų, spontanišką, neišvengiamą arba labai įprastą įvykį. T.y. negali būti jokios abejonės, jog nutikus vienam veiksmui, nenutiks ir kitas.

Antrasis būdas yra gale sakinio pridėti なら (nara). Ši forma naudojama, kuomet norima paryškinti sakinio temą, kontekstą arba priežastį. Lietuviškai tokiais atvejais sakome “jeigu tai…“, “jeigu kalbame apie…“ ir pan.

– Ar ateisi į susitikimą? – かいごう に きますか? (kaigou ni kimasu ka)
– Jeigu [tai] būtina, ateisiu. – ひつよう なら きます (hitsuyou nara kimasu)

– Ar po pietų esi laisvas? – ごごにひま? (gogo ni hima)
– Jeigu [kalbame apie] popietę, būsiu laisvas. – ごご なら ひま よ (gogo nara hima yo)

Trečiasis būdas yra naudoti labai panašiai skambančią たら (tara) formą. Ji sudaroma prie veiksmažodžio ar būdvardžio būtojo laiko formos pridėjus ら (ra). Jeigu sakinys baigiasi daiktvardžiu, ら pridedama prie だった (datta) – だ (da) būtojo laiko formos. Šiai formai nėra jokių reikšmės apribojimų, ja galima nusakyti ir tuos veiksmus, dėl kurių mes nesame visiškai užtikrinti. Neretai tam parodyti naudojamas žodelis もし (moshi, gal).

Jeigu šiandien lis, į kelionę nevažiuosime. – きょう あめ が ふったら りょこう に いきません (kyou ame ga futtara ryokou ni ikimasen)
Jeigu turi laiko, gal einam pasivaikščioti? – もし じかん が あったら さんぽ しましょう か (moshi jikan ga attara sanpo shimashou ka)

Be to, だったら (dattara) gali beveik visos situacijose pakeisti prieš tai minėtą なら (nara) formą.

Jeigu aš būčiau tavo vietoje, to nedaryčiau. – わたし が あなた の たちば なら そんな こと を しない (watashi wa anata no tachiba nara sonna koto o shinai) arba わたし が あなた の たちば だったら そんな こと を しない (watashi wa anata no tachiba dattara sonna koto o shinai)

Ketvirtasis būdas yra pasitelkti ば (ba) formą. Ji sudaroma paskutinę veiksmažodžio raidę pakeitus į atitinkamą E grupės raidę ir pridėjus ば:

Eiti – い -> い -> いけば (iku -> ike -> ikeba)
Valgyti – たべ -> たべ -> たべれば (taberu -> tabere -> tabereba)

Jeigu keičiamas -i grupės būdvardis arba neigiama veiksmažodžio forma, numetama paskutinė い (i) ir pridedama ければ (kereba).

Įdomu – おもしろ -> おもしろ -> おもしろければ (omoshiroi -> omoshiro -> omoshirokereba)
Negerti – のまな -> のまな -> のまなければ (nomanai -> nomana -> nomanakereba)

Štai ir turime ば formą. Kaip matyti, ji nesudaroma su daiktavardžiais arba -na grupės būdvardžiais.

Jeigu šiandien lis, į kelionę nevažiuosime. – きょう あめ が ふれ りょこう に いきません (kyou ame ga fureba ryokou ni ikimasen)
Jeigu bus neįdomu, išeisiu. – おもしろくなけれ でます (omoshirokunakereba demasu).

Tiek ば (ba), tiek たら (tara) formos turi tą pačią reikšmę ir gali būti naudojamos sinonimiškai.

Nesusipainiokit ir praktikuokitės :-)

Žodžiai:

値引き (ねびき, nebiki) – nuolaida
必要 (ひつよう, hitsuyou) – būtina, reikalinga
暇 (ひま, hima) – laisvas, neužsiėmęs
立場 (たちば, tachiba) – vieta, pozicija, situacija

#69 Ji pasakė, kad…

2010/01/11 Komentarų: 10

Japonų kalboje savo ar kitų pasakytus žodžius galima cituoti dviem būdais: tiesiogiai ir netiesiogiai.

Tiesioginis citavimas yra paprasčiausias. Kad tai padarytume, reikia tiesiog pakartoti kito pasakytus žodžius ir pridėti paaiškinimą kieno jie yra ir kokia forma buvo pateikti (pasakyti, parašyti, pagalvoti ir pan.).

Tam naudojama dalelytė と (to), kuri, priklausomai nuo padėties sakinyje, gali turėti ne tik anksčiau išmoktas reikšmes “ir“/“kartu“, bet ir nurodyti savų arba kitų žmonių žodžių citavimą. Tokiais atvejais と eina prieš žodžius 思う (omou, galvoti), 言う (iu, sakyti), 書く (kaku, rašyti), 聞く (kiku, girdėti) ir kitus, suteikdama jiems reikšmę, kad kažkas kažką galvoja, sako, rašo ir pan. Pavyzdžiui:

Manau, kad jis negeria kavos – かれ は コーヒー を 飲まない と 思います (kare wa koohii o nomanai to omoimasu).
Tanaka sakė, kad rytoj bus užimtas. – たなか さん は あした に いそがしい と 言いました (tanaka san wa ashita ni isogashii to iimashita).
Ant bilieto užrašyta, kad išvykimo laikas yra 12 val. – きっぷ に しゅっぱつ じかん は 12時 と 書いている (kippu ni shuppatsu jikan wa jyuu ni ji to kaite iru)

Darant tiesioginį citavimą, cituojami žodžiai dažnai paimami į japoniškas kabutes 「 」. Pavyzdžiui, paskutinis pavyzdys gali būti parašytas kaip:
きっぷ には 「しゅっぱつ じかん 12時」 と 書いている

Naudojant netiesioginį citavimą, mes kitų žodžius pasakome sudėlioję kita tvarka, naudodami kitokias sąvokas arba kažkaip kitaip pakeitę. Toks citavimas kiek sudėtingesnis, nes neretai reikalauja gramatinių pertvarkymų. Pagrindinės taisyklės yra dvi:
1) citatą reikia pabaigti naudojant paprastas veiksmažodžių formas (ne ます);
2) jeigu citata baigiasi daiktavardžiu, klausiamuoju žodeliu arba -na grupės būdvardžiu, prie jų turi būti pridedama だ (da).
Be to, kabutės šiuo atveju nenaudojamos.

Jis sakė, kad vakar išsiuntė laišką. – かれ は きのう に てがみ を おくった と 言いました (kare wa kinou ni tegami o okutta to iimashita)
Girdėjau, kad Suzuki yra studentas. – すずき さん は 学生 だ と 聞いた (suzuki san wa gakusei da to kiita).

Galiausiai, citavimas turi sutrumpintą šnekamąją versiją, kuri nusakoma vietoje と (to) naudojant って (tte). Tokiu atveju galima netgi nenaudoti žodžių 言う、書く、聞く ar kitų ir tikėtis, kad jie bus suprantami iš konteksto. Tokį vartojimą galima dažnai išgirsti šnekamojoje kalboje, anime, filmuose ir kitur. Pavyzdžiui:

Ką [pasakei]? – 何だって (nan da tte)
(Palyginimui, pilna versija: 何だと言いましたか (nan da to iimashita ka))
[Girdėjau, kad] dabar esi užsiėmusi. – 今、いそがしいって (ima, isogashii tte)
Rioko [sakė, kad] kitą mėnesį pirks mašiną – りょうこ は らいげつ に くるま を かう って (ryouko wa raigetsu ni kuruma o kau tte).

Beje, って nereikėtų supainioti su kai kurių veiksmažodžių -te forma:

Stenkitės! –  がんばって (ganbatte)
Jis pasakė stenkitės. – かれ は がんばって って 言いました (kare wa ganbatte tte imashita)

Nauji žodžiai:

しゅっぱつ (shuppatsu) – išvykimas (しゅっぱつじかん (shuppatsu jikan) – išvykimo laikas)

#68 Paaiškiname su の (no)

2009/11/12 Komentarų: 1

Dalelytė の (no) gali turėti dar vieną svarbią lig šiol nepaminėta reikšmę. Jau žinome, jog sakinį pabaigdami atitinkama veiksmažodio, būdvardžio arba です (desu) forma mes galima nusakyti tam tikrą faktą arba savo nuomonę. Vis gi norėdami, kad tas sakinys tuo pačiu taptų kažką paaiškinančiu, turime gale pridėti dar ir dalelytę の. Palyginkime du sakinius:

家に帰る (uchi ni kaeru) – Grįžtu namo
家に帰る (uchi ni kaeru no) – (Taigi)/(Dalykas tas, kad)/(Situacija tokia, kad) grįžtu namo

Kaip matyti, pridėjus の antrasis sakinys įgauna paaiškinantį toną, kuris lietuviškai gali būti išreiškiamas keliomis papildomomis frazėmis. Ši forma naudojama ne tik kažką paaiškinant, bet ir norint išgirsti paaiškinimą iš kitų:

– どうして じゅぎょう に 来なかった か (doushite jyugyou ni konakatta no ka) – Kodėl neatėjai į pamoką?
– すみません, めざまし が こわれた です (sumimasen, mezamashi ga kowareta no desu) – Atsiprašau, (tai nutiko todėl, kad) sugedo žadintuvas.

Sudarydami sakinius su の turime atsiminti keturis pagrindinius dalykus:

1) の visada pridedamas prie paprastos veiksmažodžio arba -i grupės būdvardžio formos:

食べる の (taberu no, valgyti)
食べた の (tabeta no, valgiau)
食べない の (tabenai no, nevalgau)
食べなかった の (tabenakatta no, nevalgiau)

おもしろい の (omoshiroi no, įdomus (-i))
おもしろかった の (omoshirokatta no, buvo įdomus (-i))
おもしろくない の (omoshirokunai no, neįdomus (-i))
おもしろくなかった の (omoshirokunakatta no, nebuvo įdomus (-i))

2) jeigu sakinys baigiasi daiktavardžiu arba -na būdvardžiu, tarp jo ir の (no) atsiranda な (na):

車 な の (kuruma na no, mašina)
学生 な の (gakusei na no, studentas (-ė))

きれい な の (kirei na no, gražus(-i))
たいせつ な の (taisetsu na no, svarbus (-i))

3) norint kalbėti mandagiau, prieš tai sudarytos formos turi įgauti です (desu):

食べる の です (taberu no desu, valgyti)
おもしろい の です (omoshiroi no desu, įdomus (-i))
車 な の です (kuruma na no desu, mašina)
きれい な の です (kirei na no desu, gražus(-i))

4) šnekamojoje kalboje の (no) dažnai sutrumpinamas iki ん (n):

食べる ん です (taberu n desu, valgyti)
おもしろい ん です (omoshiroi n desu, įdomus (-i))
車 な ん です (kuruma na n desu, mašina)
きれい な ん です (kirei na n desu, gražus(-i))

Pabaigai keli pavyzdžiai:

– 今日、映画を見に行きましょうか (kyou, eiga o mi ni ikimashou ka) – Gal eikime šiandien pažiūrėti filmo?
– 行きたい が、よる に いそがしい です (ikitai ga, yoru ni isogashii n desu) – Norėčiau, bet (dalykas tas, kad) šįvakar esu užsiėmęs.

– どうして 日本 に 来た です か (doushite nihon ni kita no desu ka) – Kodėl atvykote į Japoniją?
– とうきょう と おおさか を たずねたい です (toukyou to oosaka o tazunetai no desu) – (Todėl, kad) noriu aplankyti Tokiją ir Osaką.

– だいじょうぶ か? つかれて いる よう に みえる (daijyoubu ka? tsukarete iru you ni mieru) – Ar viskas gerai? Atrodai pavargęs(-usi).
– うん、ゆうべ は ねつけなかった (un, yuube wa netsukenakatta no) – Taip, (tai todėl, kad) vakar negalėjau užmigti.

– なぜ しんぱい している ? (naze shinpai shite iru no) – Kodėl jaudiniesi?
– 田中さん な (tanaka san na no) – Tai dėl Tanakos.

* * * * *

Žodžiai:

訪ねる (tazuneru) – aplankyti
疲れる (tsukareru) – pavargti
寝付く (netsuku) – užmigti
心配する (shinpai suru) – jaudintis

#67 skaičiuojame daiktus (2)

2009/10/23 Komentarų: 1

Skaičiuojant daiktus gali kilti klausimas, ką daryti tokiais atvejais, kuomet nežinome žodelio, su kuriuo skaičiuojamas kažkoks daiktas arba to žodelio daiktas apskritai neturi? Tokiu atveju naudojami taip vadinami つ (tsu) skaičiai, kurie gali padėti išvengti retų skaičiavimo žodelių mokymosi.

Šių skaičių yra 10 ir jie skamba taip:

1 – ひとつ (hitotsu)

2 – ふたつ (futatsu)

3 – みっつ (mittsu)

4 – よっつ (yottsu)

5 – いつつ (itsutsu)

6 – むっつ (muttsu)

7 – ななつ (nanatsu)

8 – やっつ (yattsu)

9 – ここのつ (kokonotsu)

10 – とお (too)

Virš dešimties skaičiuojama įprastine sistema: 11 – じゅういち (jyuu ichi), 12 – じゅうに (jyuu ni) ir t.t.

Tad norėdami pasakyti “kuprinėje yra trys knygos“ mes galime rinktis iš dviejų variantų:

Naudojant skaičiavimo žodelį さつ (satsu): カバン には ほん が さんさつ あります (kaban ni wa hon ga sansatsu arimasu)
Naudojant つ skaičių: カバン には ほん が  みっつ あります (kaban ni wa hon ga mittsu arimasu)

Galiausiai lieka abstraktūs kiekį nusanatys žodžiai: たくさん (takusan, daug), おおく (ooku, daug), すこし (sukoshi, truputis/keletas) ir kt. Juos naudojant tereikia nepamiršti vieno dalyko – prieš pažymimąjį žodį naudoti dalelytę の (no).

Į susitikimą atejo daug žmonių: かいごう に おおく の 人 が しゅっせき しました (kaikou ni ooku no hito ga shusseki shimashita)

* * * * *

Žodžiai:
おおく (ooku) – daug
すこし (sukoshi) – mažai, truputis
かいごう (kaigou) – susitikimas
しゅっせき する (shusseki suru) – dalyvauti

#66 Skaičiuojame daiktus (1)

2009/10/05 Komentarų: 7

Daiktų skaičiavimas japonų kalboje nėra itin paprastas. Priešingai nei lietuviškai, mes negalime tiesiog pasakyti skaičiaus ir po jo daikto pavadinimo. Pavyzdžiui, jeigu norėtume pasakyti “trys laikraščiai“ ir verstume pažodžiui さん しんぶん (san shinbun), tokią frazę japoniškai kalbantis žmogus gal ir suprastų, tačiau ji tikrai nebūtų teisinga.

Tad kaip skaičiuoti daiktus? Tam reikalingi trumpi žodeliai, iš kurių kiekvienas naudojamas tam tikros rūšies daiktų skaičiavime. Šie žodeliai visada sakomi po skaičiaus, rodančio daiktų kiekį. Kadangi minėtų žodelių yra labai daug, šiandien išmoksime tik kelis pačius dažniausius. Bet prieš tai paimkime vieną kaip pavyzdį ir pažiūrėkime kaip jis gali būti naudojamas sakinyje.

Panagrinėkime žodelį さつ (satsu), kuris naudojamas iš popieriaus lapų surištiems daiktams skaičiuoti. Į tokią kategoriją patenka knygos (本), žurnalai (ざっし), sąsiuviniai (ノート) ir kiti panašūs daiktai. Tad skaičiuodami, tarkime, knygas mes sakysime いっさつ (issatsu, viena knyga), にさつ (nisatsu, dvi knygos)、さんさつ (sansatsu, trys knygos) ir t.t. Sakinyje tai atrodytų taip:

ほん は さんさつ を ください (hon wa sansatsu o kudasai) – Duokite prašau tris knygas.

Jeigu mes daiktų skaičių norime pasakyti prieš patį daiktą, visada tarpe atsiras dalelytė の (no):

カバン に さんさつ の ほん が あります (kaban ni sansatsu no hon ga arimasu) – Kuprinėje yra trys knygos.

Čia dar keletas dažnesnių skaičiavimo žodelių:

まい (mai) – plokštiems ir ploniems objektams (popieriaus lapams, atvirutėms, lėkštėms ir t.t.)

ご まい の はがき (go mai no hagaki) – Penkios atvirutės

(ko) – nedideliems sferiniams arba kūbiniams daiktams (apelsinams, obuoliams, trintukams ir t.t.)

オレンジ は よん こ を 食べました (orenji wa yon ko o tabemashita) – Suvalgiau keturis apelsinus

ほん (hon) – ilgiems cilindro formos daiktams (pieštukams, gėlėms, buteliams ir t.t.)

ばら は いくら です か (bara wa ikura desu ka) – Kiek kainuoja rožės?
いっぽん ひゃく えん です (ippon hiaku en desu) – Viena 100 ienų.

はい (hai) – užpildytiems indams (pilnoms stiklinėms, dubenėliams su maistu ir t.t.)

そば は にはい おねがいします (soba wa ni hai onegaishimasu) – Prašyčiau dvi porcijas soba makaronų.

ひき (hiki) – mažiems gyvūnams (šunims, katėms ir t.t.)

たなかさん の うち に さんびき の ねこ が います (tanaka san no uchi ni sanbiki no neko ga imasu) – Tanakos namuose yra trys katės.

かい (kai) – kartams (kai kanji 回) bei pastato aukštams (kai kanji 階)

もう いっかい やってみましょう (mou ikkai yatte mimashou) – Pabandykime dar kartą.
としょかん は にかい に あります (toshokan wa nikai ni arimasu) – Biblioteka yra antrame aukšte.

さい (sai) – amžiui

ともだち の こども は ごさい です (tomodachi no kodomo wa gosai desu) – Draugo vaikui yra 5 metai.

にん (nin) – žmonėms

こうぎ は おもしろかった ので、きゅうにん しか きませんでした (kougi wa omoshirokatta node, kyuunin shika kimasendeshita) – Nors paskaita buvo įdomi, atėjo tik 9 žmonės.

Kaip tikriausiai pastebėjote, dėl patogesnio tarimo kartais keičiasi kai kurių skaičiavime naudojamų žodelių tarimas. Tarp šiandien paminėtų visi išskyrus まい (mai) turi bent keletą išimtinių tarimų. Lentelėje jie yra paryškinti:

さつ ほん はい
1 いっさつ いっぽん いっこ いっぱい
2 にさつ にほん にこ にはい
3 さんさつ さんぼん さんこ さんばい
4 よんさつ よんほん よんこ よんはい
5 ごさつ ごほん ごこ ごはい
6 ろくさつ ろっぽん ろっこ ろっぱい
7 ななさつ ななほん ななこ ななはい
8 はっさつ はちほん はっこ はっぱい
9 きゅうさつ きゅうほん きゅうこ きゅうはい
10 じゅっさつ じゅっぽん じゅっこ じゅっぱい

さつ まい
1 いっさつ いちまい いっこ
2 にさつ にまい にこ
3 さんさつ さんまい さんこ
4 よんさつ よんまい よんこ
5 ごさつ ごまい ごこ
6 ろくさつ ろくまい ろっこ
7 ななさつ ななまい ななこ
8 はっさつ はちまい はっこ
9 きゅうさつ きゅうまい きゅうこ
10 じゅっさつ じゅうまい じゅっこ
ひき かい さい にん
1 いっぴき いっかい いっさい ひとり
2 にひき にかい にさい ふたり
3 さんびき さんかい さんさい さんにん
4 よんひき よんかい よんさい よにん
5 ごひき ごかい ごさい ごにん
6 ろっぴき ろっかい ろくさい ろくにん
7 ななひき ななかい ななさい しちにん
8 はっぴき はちかい はっさい はちにん
9 きゅうひき きゅうかい きゅうさい きゅうにん
10 じゅっぴき じゅっかい じゅっさい じゅうにん

* * * * *

Nauji žodžiai:
ばら (bara) – rožė
やる (yaru, -u grupės) – daryti
としょかん (toshokan) – biblioteka
こうぎ (kougi) – paskaita

#61 Atrodo, kad manau

2009/09/14 Komentarų: 5

こんにちは,

keli žodžiai, kurie padės išreikšti savo nuomonę: 思う (omou, manyti) bei penki žodeliai, kurie į lietuvių kalbą verčiami vienodai – „atrodo…“: らしい (rashii), よう (you) ir みたい (mitai), そう (sou) ir っぽい (ppoi).

Naudojant 思う (omou, manyti) galima išreikšti savo nuomonė: “aš manau, kad…”, “man atrodo, kad” ir pan. Tokių sakinių konstrukcija labai paprasta – tereikia nuomonę nusakančio sakinio gale pridėti と思う (to omou). Reikia atkreipti dėmesį tik į tai, kad prieš と思う einantis veiksmažodis būtų paprastos (ne ーます) formos. Beje, dalelytė と šioje vietoje reiškia citavimą, bet apie tai plačiau vėlesnėse pamokėlėse.

Manau, kad jis negeria kavos – かれ は コーヒー を 飲まない と 思います (kare wa koohii o nomanai to omoimasu).
Aš manau, kad raudona spalva yra gražesnė – 赤い色 のほうが きれい と 思います (akai iro no hou ga kirei to omoimasu)

Kiti trys žodeliai sakomi sakinio gale po paprastos veiksmažodžio formos ir reiškia “atrodo, kad…”. -らしい (rashii), よう (you) ir みたい (mitai):

Atrodo, kad jam naujas kambarys patinka – かれ は 新しい 部屋 が 好き らしい です (kare wa atarashii heya ga suki rashii desu).
Atrodo, kad šiandien lis – 今日、雨が降るようです (kyou, ame ga furu you desu)
Atrodo, kad persišaldžiau – かぜ を ひいた みたい です (kaze o hiita mitai desu)

Skirtumas tarp pirmojo žodelio ir likusių dviejų yra tik tas, kad pastarieji naudojami tuomet, kai kalbėtojas informaciją gauna čia ir dabar: matai tamsius debesis ir spėji, kad šiandien lis arba tau atsirado sloga ir manai, jog persišaldei. Tuo tarpu らしい bus naudojamas, kai informacija gauta kažkada anksčiau.

Kitas žodelis そう (sou) taip pat reiškia “atrodo”, bet daugiausiai naudojamas kartu su būdvardžiais – pridedamas prie -i grupės būdvardžių numetus paskutinę い arba prie -na grupės būdvardžių galo:

おいしい (oishii, skanus(-i)) – い (i) + そう (sou) = おいしそう (oishisou, atrodo skaniai (-us, i-))
きれい (kirei, gražus(-i)) + そう (sou) = きれいそう (kireisou, atrodo gražiai(-us, -i))
Išimtis: いい (ii, gera(s)) pavirsta į よさそう (yosasou).

Šis pyragas atrodo labai skaniai, ar ne? – この ケーキ は おいしそう です ね (kono keeki wa oishisou desu ne)

Su そう sudaryti būdvardžiai gali būti naudojami ir prieš pažįmimajį žodį, bet tokiais atvejais jie pradeda elgtis kaip būdami -na grupės ir reikia nepamiršti įterpti な:

Skaniai atrodantis obuolys – おいしそう な りんご (oishisou na ringo)

Galima išgirsti そう naudojant ir sakinių galuose. Tokiais atvejais jis tampa visiškai sinonimiškas su prieš tai nagrinėtais よう ir みたい. Tačiau reikia atsiminti, kad tuomet naudojama veiksmažodžio šaknis (-ます forma be ます):

Atrodo, kad lis – 雨が降りそうです (ame ga furi sou desu).

Galiausiai lieka šnekamojoje kalboje dažnai naudojamas っぽい (ppoi), kuris taip pat turi prasmę, jog kažkas panašus į kažką. っぽい galima išgirsti pridedamą po daiktavardžių, o kartais ir po veiksmažodžių šaknies (-ます formos be ます):

Kaip vaikas – 子供っぽい (kodomo ppoi)

Kaip suaugęs – 大人っぽい (otona ppoi)

Užmaršus – 忘れっぽい (wasure ppoi)

じゃまたね