Archive

Archive for the ‘前置詞 (zenchishi – prielinksniai)’ Category

#46 po priešais esančia kaire

2009/09/14 Komentarų: 1

こんにちは
Konnichiwa,

žodeliai, kuriais nusakoma konkreti vieta („kairėje“, „dešinėje“, „viršuje“, „už“, „priešais“ ir pan.) japonų kalboje dažnai įgauna dalelę に (ni) (jeigu nurodoma vieta) arba で (de) (jeigu nurodomas veiksmas). Jeigu jie naudojami su daiktavardžiu, sujungiami dalele の (no). Čia paminėsiu kelis dažniausius:

(mae) – „priešais“, „prieš“. Naudojamas tiek nusakant vietą, tiek ir laiką. Nusakant laiką, dalelė の nenaudojama.

えき の 前 (eki no mae) – priešais stotį.
6年前ここに来ました (roku nen mae koko ni kimashita) – prieš 6 metus atvykau čia.

あと (ato) – „už“. Taip pat tinka kalbant tiek apie vietą, tiek ir apie laiką. の nenaudojama laiko atveju.

わたし の あと で だれか いました (watashi no ato de dareka imashita) – kažkas buvo už mano nugaros.
3週 あと に おわります (san shuu ato ni owarimasu ) – pabaigsime po trijų savaičių.

Tą pačią reikšmę turi ir うしろ (ushiro), tačiau jis naudojamas tik kalbant apie vietą.

かれ は わたし の うしろ に たちました (kare wa watashi no ushiro ni tachimashita) – jis stovėjo už manęs.

(migi) – „dešinė“.

本 は たな の 右 に あります (hon wa tana no migi ni arimasu) – knyga yra lentynos dešinėje.
右の本 (migi no hon) – dešinė knyga (knyga esanti dešinėje).

(hidari) – „kairė“.

左 の ケーキ は とても おいしい です (hidari no keeki wa totemo oishii desu) – pyragas kairėje yra labai skanus (pažodžiui „kairysis pyragas labai skanus).

(ue) – „viršuje“, „ant“.

やね の 上 に とり を 見ました (yane no ue ni tori o mimashita) – ant stogo mačiau paukštį.

(shita) – „apačioje“, „po“.

つくえ の 下 に ねこ が います (tsukue no shita ni neko ga imasu) – po stalu yra katė.

(naka) – „viduje“.

くるま の なか に あつかった です (kuruma no naka ni atsukatta desu) – mašinos viduje buvo karšta.

となり (tonari) – „netoliese“, „šalimais“.

かれ は いつも わたし の となり に すわっています (kare wa itsumo watashi no tonari ni suwatte imasu) – jis visada sėdi netoli manęs.

Atkreipkite dėmesį į tai, kaip kinta reikšmė sukeičiant žodžius vietomis:

えきの前 (eki no mae) – priešais stotį
前のえき (mae no eki) – priešais esanti stotis

じゃまたね
Ja mata ne

#41 skaičiai ir laikas

2009/09/11 Komentarų: 1

こんにちは
Konnichiwa,

šiandien apie skaičius ir laiką.

Japoniška skaičiavimo sistema yra visai paprasta ir logiška. Kiekvienas skaičius jį sakant išskaidomas pradedant didesniais ir baigiant mažiausiais. Tarkime, norint pasakyti 15 reikia ištarti 10 ir 5 (10+5). 28 išskirstomas yra 2, 10 ir 8 (2 kart 10 + 8). 549 – į 5, 100, 4, 10 ir 9 (5 kart 100 + 4 kart 10 + 9).

1 – いち (ichi)
2 – に (ni)
3 – さん (san)
4 – よん / し (yon)
5 – ご (go)
6 – ろく (roku)
7 – しち / なな (shichi / nana)
8 – はち (hachi)
9 – きゅう (kyuu)
10 – じゅう (jyuu)
100 – ひゃく (hyaku)
1000 – せん (sen)
10 000 – まん (man)
100 000 000 – おく (oku)

562 – ご ひゃく ろく じゅう に (go hyaku roku jyuu ni)
3491 – さん ぜん よん ひゃく きゅう じゅう いち (san zen yon hyaku kyuu jyuu ichi)

Dėl patogesnio ištarimo, sakant šimtus atsiradę trys išimtys:

300 – さんびゃく (sanbyaku)
600 – ろっぴゃく (roppyaku)
800 – はっぴゃく (happyaku)

Dėl to, kad japonai turi atskirą skaičių 10 000, žodis milijonas pas juos pasakomas kaip šimtas dešimt tūkstančių – ひゃく まん (hyaku man), o žodis milijardas kaip dešimt šimtų milijonų – じゅう おく (jyuu oku) :-) Tai iš pradžių gali būti labai painu. Bet tokie skaičiai vartojami ne taip ir dažnai…

Mokant pasakyti skaičius, pasakyti laiką tampa nesudėtinga. Japoniškai 時 (じ, ji) yra valanda, o 分 (ぷん, pun) – minutė. Sakant valandas tiesiog ištariamas skaičius ir prie jo pridedamas žodis „valanda“ – 時. Su minutėmis tas pats, tik čia yra nemažai išimčių, vėl gi dėl patogesnio tarimo:

1 min – いっぷん (ippun)
2 min – にふん (nifun)
3 min – さんぷん (sanpun)
4 min – よんぷん (yonpun)
5 min – ごふん (gofun)
6 min – ろっぷん (roppun)
7 min – ななふん (nanafun)
8 min – はっぷん (happun)
9 min – きゅうふん (kyufun)
10 min – じっぷん (jippun)

22 valandos 56 minutės – 22時56分 (ni jyuu ni ji go jyuu roppun)

Tą pati laiką galime pasakyti ir „be 4 minučių 23 valanda“. Tam naudojame žodelį まえ (mae, prieš):

Be 4 minučių 23 valanda – 23時4分まえ (ni jyuu san ji yonpun mae)

Jeigu prireikia pasakyti, kad dabar yra pusė kažkurios valandos, naudojamas žodis はん (han, pusė). Tačiau japonų kalboje šis pasakymas suprantamas kiek kitaip. Jeigu dabar yra 4:30, lietuviškai sakytume „pusė penkių“, o japoniškai – „keturios (ir) pusė“ :-)

4 valandos 30 minučių (pusė penkių) – 4時はん (yon ji han)

Galiausiai, kaip ir Lietuvoje, taip ir Japonijoje valandos gali būti nusakomos dviem būdais: „17 valanda“ arba „5 valanda po pietų“. Tam reikalingi du žodžiai: ごぜん (gozen, ryte, priešpiet) ir ごご (gogo, popiet). Jie pasakomi prieš laiką.

6 valanda ryto – ごぜん6時 (gozen roku ji)
6 valanda vakaro – ごご6時 (gogo roku ji)

Kaip pasakyti datą, palikime kitam kartui, nes tai jau atskira istorija :-)

* * * * *

Perskaitykite: 14, 85, 169, 632, 1759, 4091, 45 836, 1 val 25 min, 7 val 30 min, 15 val 47 min; be trijų minučių 10 valanda vakaro; nuo 8 valandos 20 minučių iki 16 valandos 30 minučių.

じゃまたね
Ja mata ne

#40 nuo…iki…

2009/09/11 Komentarų: 1

こんにちは
Konnichiwa,

lietuviškų žodelių „nuo“ ir „iki“ japoniški atitikmenys yra から (kara, nuo) ir まで (made, iki). Tačiau jų reikšmė ir naudojimas yra kiek platesnis. から gali nurodyti ne tik vietą (えき から(eki kara) – nuo stoties…) ar laiką (きょう から(kyou kara) – nuo šiandien…), bet ir šaltinį, kuris lietuviškai nusakomas žodeliu „iš“: ともだち から(tomodachi kara) – iš draugo, アメリカ から (amerika kara) – iš Amerikos. Tuo tarpu まで naudojama tik nurodant vietą arba laiką. Svarbu ir tai, kad tiek から, tiek まで visada rašoma tik po pažymimojo žodžio. Pavyzdžiui:

Nuo stoties iki mano namų yra 3 kilometrai – えき から わたし の うち まで 3 キロ です (eki kara watashino uchi made san kiro desu)
Nuo šiandien iki kitos savaitės daug mokysiuosi – きょう から らいしゅう まで たくさん べんきょう します (kyou kara raishuu made takusan benkyou shimasu)
Aš atvykau iš Lietuvos – リトアニア から きました (ritoania kara kimashita)
Jis dovaną gavo iš draugo – かれ は ともだち から プレゼント を もらいました (kare wa tomodachi kara purezento o moraimashita)

Vėliau smulkiau panagrinėsime žodžius “duoti” ir “gauti”, tad šįkart tik labai trumpai apie もらう (morau, gauti), Jį naudojant daikto/paslaugos davėja(s) visada reikalauja dalelytės から, o pats daiktas/paslauga turi turėti dalelyte を. Schematiškai tai atrodytų taip:
gavėja(s) は/が davėja(s) から daiktas を もらう.

* * * * *

Išverskite: nuo mokyklos iki kavinės vykstu su autobusu; nuo pernai groju pianinu; iki pašto (yuubinkyoku) ėjau pėsčiomis; iš Europos (yooroppa (カタカナ)) atvykęs draugas gerai kalbėjo vokiškai (doitsu (カタカナ) go); suzuki-san laikrodį (tokei) gavo iš vyresnės sesers (ane).

* * * * *

Nauji žodžiai:
から (kara) – nuo, iš
まで (made) – iki
もらう (morau, -u grupės) – gauti
ゆうびんきょく (yuubinkyoku) – paštas (pastatas)
ヨーロッパ (yooroppa) – Europa
ドイツ ご (doitsu go) – vokiečių kalba
とけい (tokei) – laikrodis
あね (ane) – vyresnė sesuo

じゃまたね
Ja mata ne