Archive

Archive for the ‘代名詞 (daimeishi – įvardžiai)’ Category

#45 apie klausimus ir įvardžius

2009/09/11 Komentarų: 5

こんにちは
Konnichiwa,

kaip jau minėjau anksčiau, paprasčiausias būdas kažko paklausti yra tiesiog か (ka) pridėjimas sakinio gale: 行きますか (ikimasu ka) – „Eini?“, きょう、食べましたか (kyou, tabemashita ka) – „Ar šiandien valgei?“, これ は さとう です か (kore wa satou desu ka) – „Ar čia cukrus?“ ir pan.

Klausti galima ir sakant žodį ar sakinį su kylančia intonacija: あした? (ashita) – „rytoj?“, なまえ は? (namae wa) – „vardas?“. Dažniausiai tokie klausimai suprantami iš konteksto, praleidžiant žodžius, kurie kartotųsi. Paskutinio pavyzdžio atveju pilnas sakinys būtų: なまえ は 何 です か (namae wa nan desu ka) – „Koks yra tavo vardas?“. Bet jeigu abu kalbantys supranta, apie ką kalbama, dažnai dalis žodžių nutylima.

Norint paklausti sudėtingiau, prireiks naudoti klausiamuosius žodelius: „kaip“, „kur“, „kada“, „su kuo“, „kodėl“, „kiek“ ir t.t. Jų naudojimas japonų kalboje ne visada toks kaip lietuvių, todėl tiesiog versti lietuviškus klausimus pažodžiui nėra pats geriausias pasirinkimas ir reikia žinoti tinkamus atitikmenis.

Čia paminėsiu dažniausius klausiamuosius žodelius ir jų naudojimą:

(nan, nani) – „kas“ (negyviems daiktams) arba „kiek“, jeigu naudojame junginiuose su kitais žodžiais (何時 (nan ji, kiek valandų), 何さい (nan sai, kiek metų), 何人 (nan nin, kiek žmonių) ir kt.). Tačiau priklausomai nuo situacijos ir naudojamo veiksmažodžio gali būti verčiamas ir kitais žodžiais.

そこ に 何 です か (soko ni nan desu ka) – Kas ten?
リマスさん は 何 さい です か (rimasu san wa nan sai desu ka) – Kiek metų Rimui?
あした、何 を します か (ashita, nani o shimasu ka) – Ką veiksime rytoj?

だれ (dare) – „kas“ gyviems daiktams (mandagi forma – どなた (donata)).

あの 人 は だれ です か (ano hito wa dare desu ka) – Kas tas žmogus?

いつ (itsu) – „kada“. Norint klausti apytiksliai, pridedame ごろ (goro).

コンサート は いつ ごろ はじまります か (konsaato wa itsu goro hajimarimasu ka) – Kada maždaug prasideda koncertas?

どこ (doko) – „kur“.

どこ はしります か (doko hashirimasu ka) – Kur bėgi?

ど れ (dore) – „kuri(s)“ (renkantis vieną iš daugiau nei dviejų). Naudojant prieš daiktavardį pavirsta į どの (dono). Jeigu yra tik du pasirinkimo variantai, naudojamas どちら (dochira).

どの いろ が すき です か (dono iro ga suki desu ka) – Kuri spalva tau patinka?
この 本 と その 本 と どちら が すき です か (kono hon to sono hon to dochira ga suki desu ka) – Kuri knyga labiau patinka – šį ar ta?

Visi šie penki žodeliai gali turėti dar po tris nesunkiai įsimenamas variacijas:

Pridėjus prie kiekvieno か (ka), gauname žodžius lietuviškai prasidedančius „kaž-“:

何か (nanka, nanika) – kažkas (negyviems)
だれか (dareka) – kažkas (gyviems)
いつか (itsuka) – kažkada
どこか (dokoka) – kažkur
どれか (doreka) – kažkuri(s)

どこか で おかね を なくしました (dokoka de okane o nakushimashita) – Kažkur pamečiau pinigus.

Jeigu prie pradinių žodelių pridėsime でも (demo), gausime žodžius prasidedančius „bet“:

何でも (nandemo) – bet kas (negyviems)
だれでも (daredemo) – bet kas (gyviems)
いつでも (itsudemo) – bet kada
どこでも (dokodemo) – bet kur
どれでも (doredemo) – bet kuri(s)

なんでも いい です (nandemo ii desu) – Gerai bet kas (tiks bet kas).

Galiausiai, jeigu prie žodžių pridedame tik も (mo), tuomet gauname du skirtingus variantus:

何も (nanimo) – niekas (negyviems)
だれも (daremo) – niekas (gyviems)

Šiuos du naudojame tik neigiamuosiuose sakiniuose:

なにも みませんでした (nanimo mimasendeshita) – Nieko nemačiau

いつも (itsumo) – visada
どこも (dokomo) – visur
どれも (doremo) – „visi“, „visos“, „kiekviena(s)“ arba „nė viena(s)“ (renkantis iš duotų galimų)

Šie gali būti naudojami tiek teigiamuose, tiek neigiamuose sakiniuose.

本 は どれも つまらない です (hon wa doremo tsumaranai desu) – Visos šios knygos yra nuobodžios.
本 は どれも つまらなくない です (hon wa doremo tsumaranakunai desu) – Nė viena iš šių knygų nėra nuobodi.

Kiek nukrypus nuo klausiamųjų žodelių, vėl grįžkime prie jų. Dar keli svarbūs:

なぜ (naze) – „kodėl“ arba sinonimiški ir labiau šnekamosios kalbos どうして (doushite) bei 何で (nande).

そら は どうして あおい です か (sora wa doushite aoi desu ka) – Kodėl dangus mėlynas?

いくら (ikura) – „kiek“, kalbant apie pinigus. Klausiant apytiksliai, pridedame ぐらい (gurai).

バナナ は いくら です か (banana wa ikura desu ka) – Kiek kainuoja bananai?

い くつ (ikutsu) – „kiek“, kalbant apie daiktų skaičių, tačiau nenaudojamas klausiant apie laiką ar trukmę. Klausiant apytiksliai, pridedamas ぐらい.

れいぞく に リンゴ が いくつ ぐらい です か (reizoku ni ringo ga ikutsu gurai desu ka) – Kiek maždaug šaldytuve yra obuolių?

どのぐらい (donogurai) – „kiek“, kalbant apie laiką ar trukmę.

どのぐらい かかります (donogurai kakarimasu) – Kiek tai užtruks?

どうやって (douyatte) arba rečiau naudojamas どのように (donoyouni) – „kaip“, „kokiu būdu“.

どうやって うち に かえります (douyatte uchi ni kaerimasu) – Kaip (kokiu būdu) grįši namo?

どんな (donna) – „koks“.

きょう、どんな てんき です か (kyou, donna tenki desu ka) – „Koks šiandien oras?“

Skirtingai nei lietuviškuose sakiniuose, kur klausiamasis žodelis praktiškai visada iškeliamas į priekį, japoniškuose jis gali būti ir sakinio viduryje. Dažniausiai prieš tai pasakomos įvairios aplinkybės (laikas, vieta, sakinio tema) ir tik tuomet keliamas klausimas.

Pavyzdžiui, jeigu lietuviškai mes klaustume „Kiek laiko užtruks su traukiniu nuvykti iš Prancūzijos į Angliją?“, tai japoniškai visa tvarka yra priešinga – フランス から イギリス まで でんしゃ で どのぐらい じかん が かかります (furansu kara igirisu made tensha de donogurai jikan ga kakarimasu) (pažodžiui: „Prancūzijos nuo Anglijos iki traukiniu su kiek laiko trunka?“).

Svarbu neužmiršti ir tai, kad sakinyje naudojant objektą, apie kurį klausiama, reikia naudoti dalelytę が (ga), o ne は (wa), nes tas objektas tampa pagrindine sakinio dalimi. Prieš tai buvusiame sakinyje じかん (jikan, laikas) įgavo dalelytę が, nes būtent jį mes klausdami ir akcentuojame.

Čia, žinoma, ne visi klausiamieji žodeliai, bet kitus išsiaiškinsime vėliau.

じゃまたね
Ja mata ne

#44 šis, tas ir anas

2009/09/11 Komentarų: 1

こんにちは
Konnichiwa,

prieš keliolika pamokų buvome išmokę žodelius これ (kore, ši(s)), それ (sore, ta(s)) ir あれ (are, ta(s)), o šiandien panagrinėsime juos išsamiau.

これ lietuviškai gali būti išverčiamas žodeliais „ši(s)“, „šita(s)“, „čia“, „tai“ ir kt. Juo nurodomas daiktas esantis netoli kalbėtojo:

これ は 何 です か (kore wa nan desu ka) – Kas yra čia? (arba „Kas tai?“, „Kas šis daiktas?“)
これ は 本 です (kore wa hon desu) – Tai yra knyga (arba „čia yra knyga“).

そ れ gali būti verčiamas kaip „ta(s)“, „ana(s)“, „ten“, „tai“ ir kt. Jis turi tokią pačią reikšmę kaip ir これ tik nurodo daiktą esantį netoli pašnekovo.

– それ は 何 です か (sore wa nan desu ka) – Kas ten (tai)? (turima galvoje, kad daiktas yra prie pašnekovo)
– これ は くるま です (kore wa kuruma desu) – Ten mašina. (naudojama これ, nes pašnekovas pasako iš savo pozicijos – jam mašina yra čia pat).

あれ verčiamas lygiai taip pat kaip ir それ, tačiau reiškia daiktą, kuris yra toli nuo abiejų kalbančiųjų.

あれ は ひこうき です か (are wa hikouki desu ka) – Ar ten lėktuvas?

Visi šie trys žodeliai turi ir parodomąsias formas, kurios turi tą pačią prasmę, kalbant apie daikto vietą: この (kono) – ši(s), その (sono) – ta(s), あの (ano) – ta(s)

この じてんしゃ (kono jitensha) – šis dviratis; その しゃしん (sono shashin) – ta nuotrauka; あの人 (ano hito) – tas žmogus.

Norint nusakyti vietą, naudojama dar viena variacija: ここ (koko) – čia; そこ (soko) – ten, あそこ (asoko) – ten.

ここ は とても さむい です (koko wa totemo samui desu) – Čia labai šalta
あそこ に わたし の うち です (asoko ni watashi no uchi desu) – Ten yra mano namai

Atkreipkite dėmesį į skirtumą tarp これ、それ、あれ ir ここ、そこ、あそこ. Nors lietuviškai jie gali būti išverčiami tais pačiais žodžiais, tačiau pirmieji trys reiškia konkretų daiktą, o likusieji – vietą (nors ta vieta taip pat gali būti „daiktas“ – namai, šalis, miestas, gatvė ir pan.).

Ir dar pabaigai išmokime būti mandagūs :-) Jeigu mes kalbame apie kitą žmogų ir turime pasakyti „šis žmogus“, „čia yra mano draugas“ ar pan., tuomet naudoti žodelius これ、それ、あれ yra kiek nemandagu. Jeigu aplinka visiškai oficiali, juos nemandagu naudoti net ir kalbant apie daiktus, klausiant „kas tai?“ ir pan. Tokiu atveju reikia žinoti mandagesnes formas, atitinkamai: こちら (kochira), そちら (sochira) ir あちら (achira).

こちら は わたし の せんせい です (kochira wa watashi no sensei desu) – Čia yra mano mokytojas

Ši frazė yra gan populiari pristatant pažįstama žmogų kitiems, tiesiog vietoje わたし の せんせい įstatykite draugo ar draugės vardą.

* * * * *

Parašykite: šis miestas labai senas (furui); kieno tos baltos pirštinės?; aš kasdien čia ateinu; čia iš Lietuvos atvykęs draugas; ar patinka ši nauja muzika?

* * * * *

Nauji žodžiai:
ふるい (furui) – sena(s)
ひこうき (hikouki) – lėktuvas

じゃまたね
Ja mata ne