Archyvas

Archive for the ‘ひらがな (hiragana)’ Category

Katakana ir hiragana lentelės

2009/09/10 Komentarų: 20

ひらがな lentelė:

A

I

U

E

O

K

KA

KI

KU

KE

KO

S

SA

SHI

SU

SE

SO

T

TA

CHI

TSU

TE

TO

N

NA

NI

NU

NE

NO

H

HA

HI

FU

HE

HO

M

MA

MI

MU

ME

MO

R

RA

RI

RU

RE

RO

W

WA

WO

Y

YA

YU

YO

N

カタカナ lentelė:

A

I

U

E

O

K

KA

KI

KU

KE

KO

S

SA

SHI

SU

SE

SO

T

TA

CHI

TSU

TE

TO

N

NA

NI

NU

NE

NO

H

HA

HI

FU

HE

HO

M

MA

MI

MU

ME

MO

R

RA

RI

RU

RE

RO

W

WA

WO

Y

YA

YU

YO

N

Paminkštinimas:

Hiragana
Katakana

PA

PI

PU

PE

PO

Pakietinimas:

Hiragana

GA

GI

GU

GE

GO

ZA

JI

ZU

ZE

ZO

DA

DZI

DZU

DE

DO

BA

BI

BU

BE

BO

Katakana

GA

GI

GU

GE

GO

ZA

JI

ZU

ZE

ZO

DA

DZI

DZU

DE

DO

BA

BI

BU

BE

BO

Junginiai:

Hiragana Katakana
きゃ

KYA

きゅ

KYU

きょ

KYO

キャ

KYA

キュ

KYU

キョ

KYO

ぎゃ

GYA

ぎゅ

GYU

ぎょ

GYO

ギャ

GYA

ギュ

GYU

ギョ

GYO

しゃ

SHA

しゅ

SHU

しょ

SHO

シャ

SHA

シュ

SHU

ショ

SHO

じゃ

JA

じゅ

JU

じょ

JO

ジャ

JA

ジュ

JU

ジョ

JO

ちゃ

CHA

ちゅ

CHU

ちょ

CHO

チャ

CHA

チュ

CHU

チョ

CHO

ぢゃ

DYA

ぢゅ

DYU

ぢょ

DYO

ヂャ

DYA

ヂュ

DYU

ヂョ

DYO

にゃ

NYA

にゅ

NYU

にょ

NYO

ニャ

NYA

ニュ

NYU

ニョ

NYO

ひゃ

HYA

ひゅ

HYU

ひょ

HYO

ヒャ

HYA

ヒュ

HYU

ヒョ

HYO

びゃ

BYA

びゅ

BYU

びょ

BYO

ビャ

BYA

ビュ

BYU

ビョ

BYO

ぴゃ

PYA

ぴゅ

PYU

ぴょ

PYO

ピャ

PYA

ピュ

PYU

ピョ

PYO

みゃ

MYA

みゅ

MYU

みょ

MYO

ミャ

MYA

ミュ

MYU

ミョ

MYO

りゃ

RYA

りゅ

RYU

りょ

RYO

リャ

RYA

リュ

RYU

リョ

RYO

#21 Hiragana (10)

2009/09/10 Komentarų: 7

こんにちは,
Konnichiwa,

pabaigus ひらがな, lieka tik pasakyti kelis dalykus apie šią abėcėlę.

Kaip ir カタカナ, taip ir ひらがな turi tam tikrą užrašymą nurodant raidžių pailginimą, dvigubinimą ir junginių sudarymą. Paskutiniai du dalykai yra visiškai tokie patys, kaip ir jau išmoktos カタカナ taisyklės: dvigubinimas žymimas maža つ (TSU), o junginiai sudaromi po raidės rašant mažą や、ゆ arbaよ (YA, YU arba YO). Smulkesnį paaiškinimą galite rasti 10 pamokoje.

Tuo tarpu pailginimas, skirtingai nei brūkšnelis rašant su カタカナ, nurodomas po raidės parašant う (U) arba pakartojant du kartus tą pačią balsę.

Pavyzdžiui: そう (sou arba kitur rašoma kaip sō) tariama su ilga „o“, とうきょう (toukyou arba tōkyō) tariama taip pat ištęsiant abi „o“. Toks pailginimas atliekamas su garsais, kurie baigiasi balsėmis “o” arba “u”. Kitais atvejais naudojamas pakartojimas:  žodyje かわいい (kawaii, miela(s)) dvi iš eilės einačios „i“ tariamos kaip „y“, arba žodis いい (ii, gera(s)) tariamas kaip “y”.

Tai gana subtilūs dalykai, nes išgirsti skirtumą tarp ilgo ir trumpo tarimo nėra visada labai paprasta, tad ir rašyba gali būti dažnai painiojama. Vienas iš man labiausiai įsiminusių atvejų yra žodžiai „vyras“ (sutuoktinis) bei „kalinys“. „Vyras“ rašomas kaip しゅじん (sh ujin) ir tariamas su trumpa „u“. Tuo tarpu „kalinys“ rašomas しゅうじん (shuujin arba shūjin) ir tariamas su ilga „u“. Maža smulkmena ir vyras gali tapti kaliniu :-)

* * * * *

Parašykite: aš esu laimingas (ureshii); šuo yra didelis; mama yra liūdna; gėlė yra balta; laiškas yra įdomus; filmas yra naujas.

Perskaitykite ir išverskite: てがみ は あたらしい です、わたし は かなしい です、はな は しろい です、はは は うれしい です、えいがは おもしろい です、いぬ は おおきい です.

* * * * *

Žodžiai:

きょう (kyou) – šiandien
らいねん (rainen) – kitąmet
きのう (kinou) – vakar
らいしゅう (raishuu) – kitą savaitę
うれしい (ureshii) – laimingas

じゃまたね
Ja mata ne

#20 Hiragana (9); か?

2009/09/10 Komentarų: 16

こんにちは,
Konnichiwa,

sudaryti klausiamąjį sakinį japonų kalboje labai paprasta – tereikia gale pridėti か (ka). Pavyzdžiui, „tai yra katė“ pasakytume これ は ねこ です(kore wa neko desu), o norėdami paklausti „ar tai katė?“ tiesiog pridėtume か – これ は ねこ です か. Paprastai po tokio sakinio nededamas klaustukas ir jis ištariamas su kylančia intonacija. Kadangi naudojama です, toks sakinys yra mandagios formos. Jeigu esate su draugais ir norite kalbėti paprasčiau, galite net nenaudoti か, o tiesiog ištarti sakinį su kylančia intonacija. Pavyzdžiui, rodote į vaisių ir sakote:

– Apelsinas? オレンジ? (orenji? (atėjęs iš anglų kalbos, todėl rašomas su カタカナ))
– Ne, mandarinas. いいえ、みかん (だ). (iie, mikan (da))

Kaip matyti, atsakyti taip pat galima tik ištariant daiktavardį ir veiksmažodis だ („yra“) nėra būtinas. Tačiau kalbant mandagiau, tokių pavienių žodžių geriau nenaudoti ;-)

Ir dar apie pirmame pavyzdyje panaudotą žodelį これ (kore). Jau 5-oje pamokoje išvardinau juos tris: これ、それ ir あれ (kore, sore ir are). Pirmasis これ gali būti išverčiamas kaip „tai“, „šita(s)“ arba „čia“ ir juo nurodomas daiktas esantis netoli kalbėtojo. Dažniausiai parodoma į kažką su ranka ir pašnekovas supranta, kad これ reiškia daiktą, į kurį rodoma. それ reikšmė visai panaši, tik juo nurodomas daiktas esantis netoli pašnekovo ir gali būti verčiamas kaip „tai“ arba „ten“. Ir paskutinis あれ reiškia daiktą esantį toli nuo abiejų kalbančiųjų, o verčiamas taip pat kaip それ. Vėliau prie to dar grįšime ir išsiaiškinsime smulkiau.

Šiandien paskutinės ひらがな raidės:

YA – や, YU – ゆ, YO – よ

WA – わ, WO – を

N – ん

Visas likusias detales susijusias su ひらがな paaiškinsiu kitoje pamokoje. Šiandien tik paminėsiu, kad nors sakiniuose naudojama dalelytė は yra raidė HA, tačiau tik šiuo vieninteliu atveju tariama kaip WA ir niekada nerašoma kaip tikroji WA raidė わ. を (WO) taip pat yra neįprasta tuo, kad tariama „o“ ir naudojama išskirtinai tik kaip dalelytė.

* * * * *

Parašykite: yoku (dažnai), oyogu (plaukti), hayai (anksti), yasai (daržovė), yasui (pigu), yuugata (vakaras), yuki (sniegas), kawa (upė), kawaii (miela(s)), denwa (telefonas), warui (bloga(s)); ar čia bagažas? ar ten knyga? ar daržovės pigios?

Perskaitykite ir išverskite: かわ、やさい、わるい、およぐ、ゆき、かわいい、でんわ、ゆうがた、よく、はやい、やすい; これ は ほん です か、やさい は やすい です か、これ は にもつ です か.

* * * * *

Žodžiai:

よく (yoku) – dažnai
やさい (yasai) – daržovė(s)
かわ (kawa) – upė
でんわ (denwa) – telefonas
えいが (eiga) – filmas

じゃまたね
Ja mata ne

#19 Hiragana (8); buvau, esu, būsiu

2009/09/10 Komentarų: 24

こんにちは,
Konnichiwa,

truputį giliau panagrinėkime žodį です (desu), jo paprastą formą だ (da) ir pabandykime pasakyti, kad kažkas nėra kažkas, kad kažkas (ne)buvo kažkas arba, kad kažkas bus kažkas.

Jau anksčiau rašiau, kad japonų kalboje tėra tik du laikai: esamasis ir būtasis. Būsimasis laikas išreiškiamas tiesiog naudojant esamąjį laiką ir laiko aplinkybę rodančią į ateitį. Tad šioje vietoje viskas gana paprasta. Apie paprastų veiksmažodžių esamąjį ir būtąjį laikus pakalbėsime vėliau. Šiandien tik apie です (desu), nes jis yra viena iš nedaugelio išimčių, nepaklūsta taisyklėms ir reikalauja atskiro dėmesio.

Jau žinome, kad mandagus „būti“ yra です.
Esamojo laiko neiginys: „nėra“ – では ありません (dewa arimasen).
Būtojo laiko teiginys: „buvau/buvo/…“ – でした (deshita).
Būtojo laiko neiginys: „nebuvau/nebuvo/…“ – では ありません でした (dewa arimasen deshita).

Paprasto „būti“ esamojo laiko teiginys – だ (da)
Esamojo laiko neiginys: じゃ ない (ja nai)
Būtojo laiko teiginys: だった (datta)
Būtojo laiko neiginys: じゃ なかった (ja nakatta)

Tai žinodami galite pasakyti daugybę dalykų: kad kažkas buvo kažkoks, o dabar jau nėra, bet rytoj jau bus kitoks :-) Pavyzdžiui:

Pernai aš buvau mokinys. Dabar esu studentas. Kažkada būsiu mokytojas.
Kyonen watashi wa seito deshita. Ima gakusei desu. Itsuka sensei desu.
きょねん わたし は せいと でした。いま がくせい です。いつか せんせい です。

Kaip matyti, „būsiu“ nusakomas esamuoju laiku, tačiau iš žodžio „kažkada“ galima suprasti, kad kalbama apie ateitį. Be to, tiek lietuvių, tiek japonų kalboje nebūtina kartoti žodžio „aš“, jeigu apie tai suprantama iš konteksto. Todėl antrame ir trečiame sakinyje neparašyta iš naujo わたしは (watashi wa).

Viena iš paskutinių hiragana (arba nuo šiol mokant visas reikiamas raides – ひらがな) eilučių:

RA – ら, RI – り, RU – る, RE – れ, RO – ろ

Primenu, kad šiame puslapyje surasite pdf failą, kuriame parodyta kaip taisyklingai parašyti visas ひらがな raides: http://japanese-lesson.com/characters/hiragana/hiragana_writing.html

* * * * *

Parašykite: omoshiroi (įdomus(-i)), furui (sena(s)), shiroi (balta(s)), benri (patogus(-i)), raigetsu (sekantis mėnesis), atarashii (nauja(s)), ikura (kiek?), karai (aštrus (maistas)), tokoro (vieta), kirei (gražu, švaru, tvarkinga); Kitą mėnesį kambarys (へや、heya) bus tvarkingas, ryte (あさ, asa) draugas buvo linksmas, knyga nėra įdomi, aš nebuvau mokytojas.

Perskaitykite ir išverskite: あたらしい、ふるい、いくら、ところ、おもしろい、きれい、らいげつ、しろい、べんり、からい; あさ ともだち は たのしい でした、らいげつ へや は きれい です、わたし は せんせい では ありません でした、ほん は おもしろい では ありません。

* * * * *

Žodžiai:

きょねん (kyonen) – pernai
いつか (itsuka) – kažkada, viena dieną
らいげつ (raigetsu) – kitą mėnesį
おもしろい (omoshiroi) – įdomus(-i)
あたらしい (atarashi) – nauja(s)

じゃまたね
Ja mata ne

#18 Hiragana (7), kažkas wa kažkas desu

2009/09/10 Komentarų: 9

こんにちは,
Konnichiwa,

pamėginkime sudaryti pirmą sakinį, kuriuo galima pasakyti, kad kažkas yra kažkas, arba, kad kažkas yra kažkoks. Pavyzdžiui, „aš esu studentas“ arba „katė yra juoda“. Japoniškai tokio sakinio konstrukcija atrodytų kaip – [kažkas] „wa“ [kažkas arba kažkoks] „desu“. Pirmoje laužtinių skliaustų vietoje mes galime įstatyti bet kokį daiktavardį ar įvardį, o antroje – daiktvardį arba būdvardį. Prieš tai minėti du sakiniai skambėtų taip:

Aš esu studentas – watashi wa gakusei desu – わたし がくせい です

Katė yra juoda – neko wa kuroi desu – ねこ くろい です

は yra dalelytė žyminti sakinio temą. Nors ši abėcėlės raidė turėtų tartis kaip “ha”, tačiau būdama dalelyte tariama kaip “wa”. Ji visada eina po žodžio, kuriuo nurodoma apie ką sakinyje eina kalba. „watashi wa“ reiškia, kad bus kalbama apie mane, o „neko wa“ – apie katę. Tuo pačiu は akcentuojama, kad prieš tai einantis žodis yra sakinyje svarbiausias.

です (tariasi kaip „des“, neryškinant „u“) yra esamojo laiko „būti“. Veiksmažodžiai japonų kalboje neasmenuojami, todėl ですatitinka „yra“, „esu“, „esame“ ir t.t. Kaip minėjau vakar, veiksmažodis visada sakinio gale ir netaisyklinga sakyti „watashi desu gakusei“ ar pan.

Pradėjus kalbėti apie veiksmažodžius, verta paminėti, kad japonų kalboje yra keli mandagumo lygmenys. Jie dažniausiai nurodomi pakeičiant veiksmažodį į mandagesnę formą. Šiuo atveju mums aktualus žodis です jau yra mandagesnės formos ir jį įprasta naudoti kalbant su mažai pažįstamais žmonėmis, mokytojais, vyresniaisiais ir pan. Tuo tarpu kalbant su geru draugu です paprastai nenaudojama ir vietoj jo sakoma arba „paprasta“ forma だ (da), arba apskritai nieko. Tad jeigu einate su draugais ir pamatote juodą katę, galite sakyti ねこ は くろい (だ) (neko wa kuroi (da)).

Yra ir dar aukštesnis mandagumo lygmuo už です. Jis naudojamas kai viena pusė nori pasirodyti nusižeminus prieš kitą ir praktikoje dažniausiai girdimas tarp pardavėjų kalbančių su klientais. Tuomet vietoj です sakoma ございます (gozaimasu).

Grįžtant prie hiraganos, šiandien M eilutė:

MA – ま, MI – み, MU – む, ME – め, MO – も

* * * * *

Parašykite su hiragana: nimotsu (bagažas), machi (miestas), kimono, kami (popierius), sumu (gyventi), nomu (gerti), megane (akiniai), hajime (pradžia), manatsu (vidurvasaris); aš esu žmogus, miestas yra didelis, šuo yra mažas, draugas yra linksmas, tėtis yra liūdnas.

Perskaitykite ir išverskite: はじめ、すむ、にもつ、まなつ、きもの、まち、めがね、まなつ、のむ; ともだち は たのしい です、わたし は ひと です、ちち は かなしい です、いぬ は ちさい です、まち は おおきいです。

* * * * *

Žodžiai:

くるい (kuroi) – juoda(s)
しろい (shiroi) – balta(s)
にもつ (nimotsu) – bagažas
まち (machi) – miestas
すむ (sumu) – gyventi

じゃまたね
Ja mata ne

#17 Hiragana (6), žodžių tvarka sakinyje

2009/09/10 Komentarų: 5

こんにちは,

Konnichiwa,

kaip ir žadėjau, po truputį pradėsime mokytis gramatikos ir sakinių sudarymo. Šiandien tik trumpas įvadas :-)

Galiu nudžiuginti, kad japonų kalbos gramatika nėra sunki. Čia nėra skirtumo tarp vienaskaitos ir daugiskaitos, tėra tik du laikai, nėra giminių, būdvardžių ir daiktavardžių derinimo ir daugelio kitų sudėtingumų. Daugelis žodžių pasikeitimų vyksta pagal griežtas taisykles ir yra gan mažai išimčių. Tačiau japonų kalboje didelę reikšmę turi įvairios smulkios dalelytės ir žodeliai, prie kurių naudojimo, jau nekalbant apie supratimą klausant, reikia įprasti. Bet visa tai išsiaiškinsime pamažu.

Žodžių tvarka japoniškame sakinyje smarkiai skiriasi nuo lietuviškos. Pavyzdžiui, sakinys „vakar aš ėjau į parką“ pagal japonišką tvarką pavirsta į „vakar aš parką į ėjau“. O sudėtingesniuose sakiniuose žodžiai gali pakeisti savo vietas ir dar labiau. Tarkime, „aš galvojau, kad pernai iš Vokietijos grįžęs draugas tau parvežė geltonus batus“ taptų „pernai vokietijos iš grįžęs draugas tau geltonus batus parvežė aš galvojau“. Tačiau viskas vyksta pagal kelias taisykles. Svarbiausios iš jų yra:

– laiko aplinkybės paprastai pradžioje
– po jų veiksnys ir kitos aplinkybės
– tarinys visada gale

Kaip visa tai atrodo praktikoje, pamatysime sekančiose pamokose. Tuo tarpu dar viena hiragana eilutė:

HA – は, HI – ひ, FU – ふ, HE – へ, HO – ほ

PA – ぱ, PI – ぴ, PU – ぷ, PE – ぺ, PO – ぽ

BA – ば, BI – び, BU – ぶ, BE – べ, BO – ぼ

* * * * *

Parašykite su hiragana: beikoku (Amerika), hana (gėlė), hito (žmogus), fuku (rūbai), hokaido (Hokaidas), sabaku (dykuma), hachi (aštuoni), hanasu (kalbėti), hikouki (lėktuvas)

Perskaitykite: はち、はな、ほかいど、べいこく、ひと、ひこうき、さばく、はなす

* * * * *

Žodžiai:

はな (hana) – gėlė
ふく (fuku) – rubas
ひこうき (hikouki) – lėktuvas
さばく (sabaku) – dykuma
はなす (hanasu) – kalbėti

じゃまたね
Ja mata ne

#16 Hiragana (5)

2009/09/10 Komentarų: 13

こんにちは,

Konnichiwa,

su šia pamokėle įpusėsime hiragana. Tikiuosi sekasi gerai ir kasdien randat laiko pasipraktikuoti :-) Tam gali labai pagelbėti jau anksčiau minėtas puslapis – http://www.realkana.com/hiragana/. Jame pažymėkite hiragana raides, kurias jau išmokome ir paskirkite kelias minutes jų paspėliojimui.

Šiandienos N grupė:

NA – な, NI – に, NU – ぬ, NE – ね, NO – の

* * * * *

Parašykite su hiragana: neko (katė), inu (šuo), nagai (ilga(s)), nana (septyni), kane (pinigai), tanoshii (linksma(s)), nugu (nusirengti), onegai (prašau (prašant)), sakana (žuvis), kanashii (liūdna(s)).

Perskaitykite: おねがい、なな、ねこ、かね、ぬぐ、いぬ、かなしい、たのしい、ながい、さかな

* * * * *

Žodžiai:

ねこ (neko) – katė
いぬ (inu) – šuo
さかな (sakana) – žuvis
たのしい (tanoshii) – linksma(s)
かなしい (kanashii) – liūdna(s)

じゃまたね
Ja mata ne