Archyvas

Archive for 2010 balandžio

#73 Taip vadinama という

2010/04/24 Komentarų: 10

Pamokoje apie citavimą jau susidūrėme su いう (iu, sakyti), prie kurio prilipdžius と galima pacituoti kitų žodžius. Pavyzdžiui:

さとしは今日学校に行かないといいました (satoshi wa kyou gakkou ni ikanai to iimashita) – Satoši sakė, kad šiandien neis į mokyklą.

Tačiau tuo という (to iu) naudojimas neapsiriboja, nes juo galima ne tik cituoti konkretaus asmens žodžius, bet ir pasakyti, ką apie tam tikrą asmenį ar daiktą sako dauguma žmonių. Pavyzdžiui, kaip kažkas vadinasi ar kokią turi reikšmę. Tikriausiai daugelis esate susidūrę su sakiniu, kuriame という (to iu) naudojama prisistatant ir pasakant, kad mane aplinkiniai vadina tam tikru vardu:

私はラサといいます (watashi wa Rasa to iimasu) – Aš esu Rasa (požodžiui: Aš esu vadinama Rasa)

Naudojant panašią konstrukciją – [norimas paaiškinti žodis] + と (to) + atitinkama いう (iu) forma – galima apibūdinti daugelį dalykų:

リトアニア の しゅと は ヴィリニュス と いいます (ritoania no shuto wa virinyusu to iimasu) – Lietuvos sostinė vadinasi Vilnius.
この りょうり は てんぷら と いう (kono ryouri wa tenpura to iu) – Šis patiekalas vadinasi tempura.

Jeigu vietoje paaiškinamo žodžio įdedame klausiamąjį – gauname klausimą:

この りょうり は 何 と いいます か (kono ryouri wa nan to iimasu ka) – Kaip vadinasi šis patiekalas?
てんぷら と いいます (tenpura to iimasu) – Tempura.

Taip pat galime という (yo iu) iškelti prieš pažįmimajį žodį:

わせだ と いう 大学 (waseda to iu daigaku) – Wasedos universitetas (pažodžiui: Waseda vadinamas universitetas)
しんじゅく と いう えき (shinjyuku to iu eki) – Šindžiuku stotelė
という木ですか? (nan to iu ki desu ka) – Kaip vadinamas šis medis?

Šioje vietoje という (to iu) naudojimas nepasibaigia, nes jis gali turėti ir daug abstrakstesnę reikšmę, kuria nusakoma tam tikra reikšmė, prasmė ar įsitikinimas. Tokiu atveju po という pridedama の、こと、もの ar kitas žodelis, kurio reikšmę reikia suprasti iš konteksto. Pavyzdžiui:

ちきゅう が まるい と いう の は しんじつ です (chikyuu ga marui to iu no wa shinjitsu desu) – Teiginys, kad Žemė apvali, yra teisingas.
あなた が うそ を ついた と いう こと は めいはく です (anata ga uso o tsuita to iu koto wa meihaku desu) – Akivaizdu, kad tu pamelavai. (Pažodžiui: Tavo pamelavimas (dalykas, kuris vadinamas melavimu) yra akivaizdus).

Nors tai iš pradžių gali atrodyti gan painiai, praktikuojantis prie šio という (to iu) naudojimo galima nesunkiai priprasti :-)

Lyg to būtų maža, という (to iu) gali būti prikabinamas prie これ、それ、あれ (kore, sore, are), kurie tada pavirsta į こういう、そういう、ああいう (kouiu, souiu, aaiu) ir įgauna atitinkamai reikšmes “šis [dalykas]”, “tas [dalykas]”, “anas [dalykas]”. Ką konkrečiai reiškia šis/tas/anas, reikia suprasti iš konteksto.

こういう りゆう で しごと を やめた (kouiu riyuu de shigoto o yameta) – Dėl šios priežasties išėjau iš darbo.
そういう 人 が すき です (souiu hito ga suki desu) – Mėgstu tokius žmones.
ああいう車は高い (aaiu kuruma wa takai) – Tokios mašinos yra brangios.

Galiausiai という (toiu) arba ilgesnės jo konstrukcijos (pridedant の、こと、もの ir pan.) šnekamojoje kalboje gali būti trumpinamos tiesiog iki って (tte). Pavyzdžiui, du sakiniai, iš kurių vienas “pilnas”, o kitas “šnekamasis”:

すし と いう の は 何 です か? (sushi to iu no wa nan desu ka) – Kas yra [dalykas vadinamas] suši?
すし って 何? (sushi tte nani) – Kas yra [dalykas vadinamas] suši?

Ir visai pabaigai pastaba, kad šiais atvejais naudojamas veiksmažodis いう (iu), kartais gali būti pakeičiamas į kitus, taip pat pasakymą arba įvardinimą reiškiančius žodžius. Pavyzdžiui: ゆう (yuu, sakyti), よぶ (yobu, vadinti, kreiptis) ir pan.

*****

Nauji žodžiai:

首都 (しゅと, shuto) – sostinė
地球 (ちきゅう, chikyuu) – Žemė
丸い (まるい, marui) – apvalus
嘘をつく (うそをつく, uso o tsuku) – meluoti
明白 (めいはく, meihaku) – akivaizdu

„Užsienio jaunimo kvietimas į Japoniją“

Jau galima teikti paraiškas dalyvavimui renginyje „Užsienio jaunimo kvietimas į Japoniją“. Visa informacija kaip, kas, kur, kada – Jaunimo reikalų departamento puslapyje.

Pasinaudokite proga :-)

#72 Ganėtinai per daug

2010/04/02 Komentarų: 3

Dar keletas dažniau pasitaikančių žodelių, kurie pravers nusakant kiekį arba mastą.

Beveik

Pagrindinis “beveik” reiškiantis žodis yra ほとんど (hotondo). Jis gali būti naudojamas tiek teigiamuose, tiek neigiamuose sakiniuose.

ほとんど おわった (hotondo owatta) – Jau beveik baigiau.
おちゃ が ほとんど ない です (ocha ga hotondo nai desu) – Beveik nėra arbatos (arbata beveik baigėsi).

“Beveik” reikšmę kai kuriais atvejais gali turėti ir žodis あまり (amari), ypač kai naudojamas neigiamuose sakiniuose.

おかね は あまり ない (okane wa amari nai) – Beveik neturiu pinigų.
へや に かぐ が あまり ありません (heya ni kagu ga amari arimasen) – Kambaryje beveik nėra baldų.

Didžiąja dalimi, daugmaž

Šią reikšmę turi žodelis だいたい (daitai).

だいたい おなじ (daitai onaji) – Daugmaž vienodas
しごと は だいたい おわりました (shigoto wa daitai owarimashita) – Darbą didžiąja dalimi pabaigiau

Paprastai, dauguma

Norint pasakyti, kad kažkoks veiksmas yra labai įprastas arba kad jį daro dauguma, galime naudoti たいてい (taitei). Rašydami prieš daiktavardį nepamirškime の (no).

だいがく に たいてい あるいて いきます (daigaku ni taitei aruite ikimasu) – Į universiteta paprastai einu pėsčias.
たいてい の 人 は 5時 まで はたらいて います (taitei no hito wa go ji made hataraite imasu) – Dauguma žmonių dirba iki 5 valandos.

Ganėtinai, gan

かなり (kanari) ir なかなか (nakanaka) yra du žodeliai parodantys, jog kažkas yra ganėtinai kažkoks.

きょう は かなり さむい ね (kyou wa kanari samui ne) – Šiandien gan šalta, ar ne?
かれ は かなり の かね を もうけます (kare wa kanari no kane o moukemasu) – Jis uždirba ganėtinai (daug) pinigų.
その 車 は なかなか あたらしい (sono kuruma wa nakanaka atarashii) – Ši mašina gana nauja.

Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad なかなか neigiamuose sakiniuose pakeičia reikšmę į “niekaip”:

かれ には なかなか あえない (kare ni wa nakanaka aenai) – Niekaip su juo nesusitinku.

Itin, labai

Kiekio arba požymio sustiprinimui galima pasitelkti žodžius ずいぶん (zuibun) arba とっても (tottemo).

さいきん, ねだん は ずいぶん 高く なった (saikin, nedan wa zuibun takaku natta) – Pastaruoju metu kainos itin išaugo.
とっても おもしろい 本 です (tottemo omoshiroi hon desu) – Labai įdomi knyga.

Net

Norint paryškinti tam tikrą kiekį galima naudoti ir dalelytę (mo), kuri tiesiog pridedama po kiekį rodančio žodžio.

3時間 まった (san jikan mo matta) – Laukiau net tris valandas.
いっしゅうかん に 日本語 の じゅぎょう が ごかい あります (isshuukan ni nihongo no jyugyou ga gokai mo arimasu) – Japonų kalbos pamokos yra net penkis kartus per savaitę.

Per-, pernelyg, per daug

Pats vienas すぎる (sugiru) reiškia “viršyti”, tačiau gali būti prikabinamas prie kitų veiksmažodžių ar būdvardžių, parodant jog kažko yra per daug. Lietuvių kalboje tai dažnai išreiškiama priešdėlių “per”.

すぎる pridedamas prie veiksmažodžių šaknies – ます (masu) formos, numetus ます galūnę:
たべる -> たべます – ます -> たべ + すぎる -> たべすぎる (valgyti -> persivalgyti)
taberu -> tabemasu – masu -> tabe + sugiru -> tabesugiru
しゃべる -> しゃべります – ます -> しゃべり + すぎる -> しゃべりすぎる (šnekėti -> per daug šnekėti)
shaberu -> shaberimasu – masu -> shaberi + sugiru -> shaberisugiru

Prie -i būdvardžių すぎる pridedamas numetus paskutinę い (i):
おおきい – い + すぎる -> おおきすぎる (didelis -> per didelis)
ookii – i + sugiru -> ookisugiru
おもい – い + すぎる -> おもすぎる (sunkus -> per sunkus)
omoi – i + sugiru -> omosugiru

Prie -na būdvardžių すぎる pridedamas nieko nekeičiant:
しずか + すぎる -> しずかすぎる (tylus -> per tylus)
shizuka + sugiru -> shizukasugiru

Naujas darinys su すぎる gali būti kaitaliojamas taip pat kaip pats すぎる veiksmažodis.

この ズボン は ちいさすぎます (kono zubon wa chiisasugimasu) – Šios kelnės per mažos.
はたらきすぎない ほう が いい よ (hatarakisuginai hou ga ii yo) – Verčiau/geriau nepersidirbk.

* * * * *

Naujesni žodžiai:
儲ける (もうける, moukeru) – uždirbti
値段 (ねだん, nedan) – kaina
しゃべる (shaberu) – šnekėti

じゃまたね :-)