Pradžia > 文法 (bunpou - gramatika) > #71 Daug, keletas, nė kiek

#71 Daug, keletas, nė kiek

Šįkart pakalbėkime apie žodelius nusakančius kiekį arba mastą. Jų japonų kalboje yra daugybė, tad čia apžvelgsiu tik keletą populiariausių.

Daug

“Daug” reiškiantys たくさん (takusan) ir おおい (ooi) beveik visada gali būti naudojami sinonimiškai. Reikia tik atsiminti, kad おおい yra būdvardis, o たくさん – prieveiksmis, todėl skirsis jų kaitymas laikuose arba neiginio sudarymas.

しゅくだい は たくさん あります (shukudai wa takusan arimasu) – Yra daug namų darbų.
しゅくだい は おおい です (shukudai wa ooi desu) – Yra daug namų darbų.
たな には 本 が たくさん ありません (tana ni wa hon ga takusan arimasen) – Lentynoje yra nedaug knygų.
たな には 本 が おおくない です (tana ni wa hon ga ookunai desu) – Lentynoje yra nedaug knygų.

Jeigu prisireikia daryti palyginimus, tuomet おおい yra dažnesnis nei たくさん:

中国 の じんこう は 日本 より おおい です (chuugoku no jinkou wa nihon yori ooi desu) – Kinijos populiacija didesnė už Japonijos.

Tiek たくさん, tiek ir おおい galima naudoti prieš kitus žodžius, tačiau tuomet おおい pavirsta į おおく (ooku) ir abiejų žodžių gale turime nepamiršti parašyti の (no). Visgi neretai galima pastebėti, kad の šnekamojoje kalboje yra tiesiog praleidžiamas.

たくさん の 車 (takusan no kuruma) – Daug mašinų
おおくの人 (ooku no hito) – Daug žmonių

Jeigu kalbame apie didelį kiekį žmonių, kaip kad paskutinio pavyzdžio atveju, galime naudoti ir おおぜい (oozei):

おおぜい の 人 が バス を まって います (oozei no hito ga basu o matte imasu) – Daug žmonių laukia autobuso
バス を まって いる 人 が おおぜい です (basu o matte iru hito ga oozei desu) – Yra daug žmonių laukiančių autobuso.

Mažai, truputį

Yra trys pagrindiniai žodžiai reiškiantys “mažai/truputį”: すくない (sukunai), すこし (sukoshi) ir ちょっと (chotto). Paskutiniai du dažniausiai naudojami prieš veiksmažodį ir savo reikšme nesiskiria, tačiau ちょっと reikėtų vengti rašytinėje kalboje.

ちょっと/すこし 休みましょう (chotto/sukoshi yasumimashou) – Truputį pailsėkime
しお を ちょっと/すこし いれて ください (shio o chotto/sukoshi irete kudasai) – Įberk truputį druskos.

Tuo tarpu prieš daiktavardį gali būti naudojami visi trys žodeliai, bet reikia nepamiršti po すこし ir ちょっと pridėti の (no):

すくない きゅうりょう で せいかつ する こと は むずかしい です (sukunai kyuryou de seikatsu suru koto wa muzukashii desu) – Sunku gyventi gaunant mažą atlyginimą.
すこし の/ちょっと の しお を いれて ください (sukoshi no/chotto no shio o irete kudasai) – Įberk truputį druskos.

Keletas, keli

Norint pasakyti “keletas” galime naudotis žodžiais いくつか (ikutsuka) arba すう (suu). Pastarasis visada būna junginiuose su kitais žodžiais:

すうにん (suunin) – keletas žmonių
すうかい (suukai) arba すうど (suudo) – keletas kartų
すうじかん (suujikan) – keletas valandų
すうじつかん (suujitsu) – keletas dienų

すうじつかん あめ が ふりました (suujitsukan ame ga furimashita) – Lietus lijo keletą dienų.

Tuo tarpu いくつか lieka tiems atvejams, kuomet nėra populiarių su すう sudaromų kombinacijų arba patys skaičiuojami daiktai nutylimi.

しけん で いくつか まちがえた (shiken de ikutsuka machigaeta) – Per egzamina keletą kartų suklydau.
いくつか の しつもん しました (ikutsuka no shitsumon shimashita) – Uždaviau kelis klausimus.

Nė kiek, nieko, visiškai

Pagrindinis žodelis išreiškiantis, jog kažko visiškai nėra arba niekas neįvyko, yra ぜんぜん (zenzen). Jis visada eina kartu su neigiamu veiksmažodžių.

ぜんぜん わかりません (zenzen wakarimasen) – Nieko nesuprantu
えいが に きょうみ が ぜんぜん ない よ (eiga ni kyoumi ga zenzen nai yo) – Aš nė kiek/visiškai nesidomiu filmais.

Tiek, taip, toks, tokia

Norint pabrėžti, jog kažkas neatitinka norimo arba tikėtosi kiekio/masto, galima sakyti そんなに (sonnani).

そんなに はやく あるく な (sonnani hayaku aruku na) – Neik taip greitai.
そんなに おかね が ない です (sonnani okane ga nai desu) – Neturiu tiek pinigų.
なぜ そんなに おこった の です か (naze sonnani okotta no desu ka) – Kodėl toks supykęs?

Pradžiai tiek, daugiau – kitą kartą :-)

Naujesni žodžiai:

宿題 (しゅくだい, shukudai) – namų darbai
人口 (じんこう, jinkou) – populiacija
塩 (しお, shio) – druska
給料 (きゅうりょう, kyuuryou) – atlyginimas
怒る (おこる, okoru) – supykti

じゃまたね

Šįkart pakalbėkime apie žodelius nusakančius kiekį arba mastą. Jų japonų kalboje yra daugybė, tad čia apžvelgsiu tik keletą populiariausių.

Daug

“Daug” reiškiantys たくさん (takusan) ir おおい (ooi) beveik visada gali būti naudojami sinonimiškai. Reikia tik atsiminti, kad おおい yra būdvardis, o たくさん – prieveiksmis, todėl skirsis jų kaitymas laikuose arba neiginio sudarymas.

しゅくだい は たくさん あります (shukudai wa takusan arimasu) – Yra daug namų darbų.
しゅくだい は おおい です (shukudai wa ooi desu) – Yra daug namų darbų.
たな には 本 が たくさん ありません (tana ni wa hon ga takusan arimasen) – Lentynoje yra nedaug knygų.
たな には 本 が おおくない です (tana ni wa hon ga ookunai desu) – Lentynoje yra nedaug knygų.

Jeigu prisireikia daryti palyginimus, tuomet おおい yra dažnesnis nei たくさん:

ちゅうごく の じんこう は 日本 より おおい です (chuugoku no jinkou wa nihon yori ooi desu) – Kinijos populiacija didesnė už Japonijos.

Tiek たくさん, tiek ir おおい galima naudoti prieš kitus žodžius, tačiau tuomet おおい pavirsta į おおく (ooku) ir abiejų žodžių gale turime nepamiršti parašyti の (no). Visgi neretai galima pastebėti, kad の šnekamojoje kalboje yra tiesiog praleidžiamas.

たくさん の 車 (takusan no kuruma) – Daug mašinų
多くの人 (ooku no hito) – Daug žmonių

Jeigu kalbame apie didelį kiekį žmonių, kaip kad paskutinio pavyzdžio atveju, galime naudoti ir おおぜい (oozei):

おおぜい の 人 が バス を まって います (oozei no hito ga basu o matte imasu) – Daug žmonių laukia autobuso
バス を まって いる 人 が おおぜい です (basu o matte iru hito ga oozei desu) – Yra daug žmonių laukiančių autobuso.

Mažai, truputį

Yra trys pagrindiniai žodžiai reiškiantys “mažai/truputį”: すくない (sukunai), すこし (sukoshi) ir ちょっと (chotto). Paskutiniai du dažniausiai naudojami prieš veiksmažodį ir savo reikšme nesiskiria, tačiau ちょっと reikėtų vengti rašytinėje kalboje.

ちょっと/すこし 休みましょう (chotto/sukoshi yasumimashou) – Truputį pailsėkime
しお を ちょっと/すこし いれて ください (shio o chotto/sukoshi irete kudasai) – Įberk truputį druskos.

Tuo tarpu prieš daiktavardį gali būti naudojami visi trys žodeliai, bet reikia nepamiršti po すこし ir ちょっと pridėti の (no):

すくない きゅうりょう で せいかつ する こと は むずかしい です (sukunai kyuryou de seikatsu suru koto wa muzukashii desu) – Sunku gyventi gaunant mažą atlyginimą.
すこし の/ちょっと の しお を いれて ください (sukoshi no/chotto no shio o irete kudasai) – Įberk truputį druskos.

Keletas, keli

Norint pasakyti “keletas” galime naudotis žodžiais いくつか (ikutsuka) arba すう (suu). Pastarasis visada būna junginiuose su kitais žodžiais:

すうにん (suunin) – keletas žmonių
すうかい (suukai) arba すうど (suudo) – keletas kartų
すうじかん (suujikan) – keletas valandų
すうじつかん (suujitsu) – keletas dienų

すうじつかん あめ が ふりました (suujitsukan ame ga furimashita) – Lietus lijo keletą dienų.

Tuo tarpu いくつか lieka tiems atvejams, kuomet nėra populiarių su すう sudaromų kombinacijų arba patys skaičiuojami daiktai nutylimi.

しけん で いくつか まちがえた (shiken de ikutsuka machigaeta) – Per egzamina keletą kartų suklydau.
いくつか の しつもん しました (ikutsuka no shitsumon shimashita) – Uždaviau kelis klausimus.

Nė kiek, nieko

Pagrindinis žodelis išreiškiantis, jog kažko visiškai nėra arba niekas neįvyko, yra ぜんぜん (zenzen). Jis visada eina kartu su neigiamu veiksmažodžių.

ぜんぜん わかりません (zenzen wakarimasen) – Nieko nesuprantu
えいが に きょうみ が ぜんぜん ない よ (eiga ni kyoumi ga zenzen nai yo) – Aš nė kiek nesidomiu filmais.

Tiek, taip, toks

Norint pabrėžti, jog kažkas neatitinka norimo arba tikėtosi kiekio/masto, galima sakyti そんなに (sonnani).

そんなに はやく あるく な (sonnani hayaku aruku na) – Neik taip greitai.
そんなに おかね が ない です (sonnani okane ga nai desu) – Neturiu tiek pinigų.
なぜ そんなに おこった の です か (naze sonnani okotta no desu ka) – Kodėl toks supykęs?

Pradžiai tiek, daugiau – kitą kartą :-)

じゃまたね

Advertisements
  1. Kol kas komentarų nėra.
  1. 2010/03/28 14:32

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: