Archyvas

Archive for 2010 kovo

ラジオ (rajio)

2010/03/29 Komentarų: 5

Tarp kelių anksčiau šiame bloge išvardintų būdų praktikuotis japonų kalbą liko nepaminėtas dar vienas – klausytis Japonijos radijo stočių. Jis tinkamas visiems, nesvarbu ar jūs pradedantysis, ar kalbate beveik laisvai. Net jeigu klausydamiesi pokalbių laidos arba žinių japoniškai suprasite vos kelis žodžius, jie dar geriau įlys į atmintį. O jeigu suprasite beveik viską, galėsite lengvai pasikartoti retesnes formas, išmokti naujų frazių ar sąvokų. Be to, tai geras būdas geriau išmokti japonų kalbos skambesį, tarimą, o galų gale tiesiog sekti šios šalies aktualijas ir sužinoti kuo gyvena jos visuomenė.

Jeigu sudominau ir norite jau šiuo metu įsijungti J-Wave, TBS, NHK, Tokyo FM, RCC ar kitą radijo stotį, toliau rasite porą būdų kaip tai padaryti :-)

Pirmiausia nelabai gera žinia – didelė dalis FM bangų stočių netransiliuoja savo laidų per internetą. Visgi paieškinėjus įmanoma vieną kitą rasti. Čia gana nemažas sąrašėlis – http://www.surfmusic.de/country/japan.html, tačiau nesu tikras ar visos nuorodos veikia (už puslapio adresą ačiū Ignui :-))

Antras būdas ieškoti 100% internetinių radijo stočių. Jų tikrai daug surasite čia – http://www.live365.com, bet… kone visos jos groja tik muziką, o mokantis japoniškai nekenkia klausytis žinių, pokalbių laidų ir pan.

Galiausiai trečias būdas, kurį naudoju pats. Tam prireiks nedidelės programėlės KeyHoleTV, kurią galite parsisiųsti iš http://www.keyholetv.jp/Viewer/. Paleidus ją iššoks nedidelis langas, kuriame matysite ilgoką sąrašą Japonijos televizijos kanalų ir radijo stočių. TV kokybė gan prasta, tačiau iš bėdos galima žiūrėti. Radijo garsas taip pat ne pats geriausias, tačiau klausant laidas, kuriose tiesiog kalbama ir nėra muzikos, kokybės užtenka. Be to, kai kurių radijo stočių garsas geresnis nei kitų, tad tiesiog išbandykite kelias ir gal atrasite labiausiai patinkančią :-)

Jeigu žinote kitokių būdų kaip klausyti Japonijos radijo stočių – parašykite komentarą ir šį įrašą bus galima papildyti.

Pačiai pabaigai – nepamirškite, kad Japonijoje yra 6 valandom vėliau nei Lietuvoje ;-)

#71 Daug, keletas, nė kiek

2010/03/28 Komentarų: 1

Šįkart pakalbėkime apie žodelius nusakančius kiekį arba mastą. Jų japonų kalboje yra daugybė, tad čia apžvelgsiu tik keletą populiariausių.

Daug

“Daug” reiškiantys たくさん (takusan) ir おおい (ooi) beveik visada gali būti naudojami sinonimiškai. Reikia tik atsiminti, kad おおい yra būdvardis, o たくさん – prieveiksmis, todėl skirsis jų kaitymas laikuose arba neiginio sudarymas.

しゅくだい は たくさん あります (shukudai wa takusan arimasu) – Yra daug namų darbų.
しゅくだい は おおい です (shukudai wa ooi desu) – Yra daug namų darbų.
たな には 本 が たくさん ありません (tana ni wa hon ga takusan arimasen) – Lentynoje yra nedaug knygų.
たな には 本 が おおくない です (tana ni wa hon ga ookunai desu) – Lentynoje yra nedaug knygų.

Jeigu prisireikia daryti palyginimus, tuomet おおい yra dažnesnis nei たくさん:

中国 の じんこう は 日本 より おおい です (chuugoku no jinkou wa nihon yori ooi desu) – Kinijos populiacija didesnė už Japonijos.

Tiek たくさん, tiek ir おおい galima naudoti prieš kitus žodžius, tačiau tuomet おおい pavirsta į おおく (ooku) ir abiejų žodžių gale turime nepamiršti parašyti の (no). Visgi neretai galima pastebėti, kad の šnekamojoje kalboje yra tiesiog praleidžiamas.

たくさん の 車 (takusan no kuruma) – Daug mašinų
おおくの人 (ooku no hito) – Daug žmonių

Jeigu kalbame apie didelį kiekį žmonių, kaip kad paskutinio pavyzdžio atveju, galime naudoti ir おおぜい (oozei):

おおぜい の 人 が バス を まって います (oozei no hito ga basu o matte imasu) – Daug žmonių laukia autobuso
バス を まって いる 人 が おおぜい です (basu o matte iru hito ga oozei desu) – Yra daug žmonių laukiančių autobuso.

Mažai, truputį

Yra trys pagrindiniai žodžiai reiškiantys “mažai/truputį”: すくない (sukunai), すこし (sukoshi) ir ちょっと (chotto). Paskutiniai du dažniausiai naudojami prieš veiksmažodį ir savo reikšme nesiskiria, tačiau ちょっと reikėtų vengti rašytinėje kalboje.

ちょっと/すこし 休みましょう (chotto/sukoshi yasumimashou) – Truputį pailsėkime
しお を ちょっと/すこし いれて ください (shio o chotto/sukoshi irete kudasai) – Įberk truputį druskos.

Tuo tarpu prieš daiktavardį gali būti naudojami visi trys žodeliai, bet reikia nepamiršti po すこし ir ちょっと pridėti の (no):

すくない きゅうりょう で せいかつ する こと は むずかしい です (sukunai kyuryou de seikatsu suru koto wa muzukashii desu) – Sunku gyventi gaunant mažą atlyginimą.
すこし の/ちょっと の しお を いれて ください (sukoshi no/chotto no shio o irete kudasai) – Įberk truputį druskos.

Keletas, keli

Norint pasakyti “keletas” galime naudotis žodžiais いくつか (ikutsuka) arba すう (suu). Pastarasis visada būna junginiuose su kitais žodžiais:

すうにん (suunin) – keletas žmonių
すうかい (suukai) arba すうど (suudo) – keletas kartų
すうじかん (suujikan) – keletas valandų
すうじつかん (suujitsu) – keletas dienų

すうじつかん あめ が ふりました (suujitsukan ame ga furimashita) – Lietus lijo keletą dienų.

Tuo tarpu いくつか lieka tiems atvejams, kuomet nėra populiarių su すう sudaromų kombinacijų arba patys skaičiuojami daiktai nutylimi.

しけん で いくつか まちがえた (shiken de ikutsuka machigaeta) – Per egzamina keletą kartų suklydau.
いくつか の しつもん しました (ikutsuka no shitsumon shimashita) – Uždaviau kelis klausimus.

Nė kiek, nieko, visiškai

Pagrindinis žodelis išreiškiantis, jog kažko visiškai nėra arba niekas neįvyko, yra ぜんぜん (zenzen). Jis visada eina kartu su neigiamu veiksmažodžių.

ぜんぜん わかりません (zenzen wakarimasen) – Nieko nesuprantu
えいが に きょうみ が ぜんぜん ない よ (eiga ni kyoumi ga zenzen nai yo) – Aš nė kiek/visiškai nesidomiu filmais.

Tiek, taip, toks, tokia

Norint pabrėžti, jog kažkas neatitinka norimo arba tikėtosi kiekio/masto, galima sakyti そんなに (sonnani).

そんなに はやく あるく な (sonnani hayaku aruku na) – Neik taip greitai.
そんなに おかね が ない です (sonnani okane ga nai desu) – Neturiu tiek pinigų.
なぜ そんなに おこった の です か (naze sonnani okotta no desu ka) – Kodėl toks supykęs?

Pradžiai tiek, daugiau – kitą kartą :-)

Naujesni žodžiai:

宿題 (しゅくだい, shukudai) – namų darbai
人口 (じんこう, jinkou) – populiacija
塩 (しお, shio) – druska
給料 (きゅうりょう, kyuuryou) – atlyginimas
怒る (おこる, okoru) – supykti

じゃまたね

Šįkart pakalbėkime apie žodelius nusakančius kiekį arba mastą. Jų japonų kalboje yra daugybė, tad čia apžvelgsiu tik keletą populiariausių.

Daug

“Daug” reiškiantys たくさん (takusan) ir おおい (ooi) beveik visada gali būti naudojami sinonimiškai. Reikia tik atsiminti, kad おおい yra būdvardis, o たくさん – prieveiksmis, todėl skirsis jų kaitymas laikuose arba neiginio sudarymas.

しゅくだい は たくさん あります (shukudai wa takusan arimasu) – Yra daug namų darbų.
しゅくだい は おおい です (shukudai wa ooi desu) – Yra daug namų darbų.
たな には 本 が たくさん ありません (tana ni wa hon ga takusan arimasen) – Lentynoje yra nedaug knygų.
たな には 本 が おおくない です (tana ni wa hon ga ookunai desu) – Lentynoje yra nedaug knygų.

Jeigu prisireikia daryti palyginimus, tuomet おおい yra dažnesnis nei たくさん:

ちゅうごく の じんこう は 日本 より おおい です (chuugoku no jinkou wa nihon yori ooi desu) – Kinijos populiacija didesnė už Japonijos.

Tiek たくさん, tiek ir おおい galima naudoti prieš kitus žodžius, tačiau tuomet おおい pavirsta į おおく (ooku) ir abiejų žodžių gale turime nepamiršti parašyti の (no). Visgi neretai galima pastebėti, kad の šnekamojoje kalboje yra tiesiog praleidžiamas.

たくさん の 車 (takusan no kuruma) – Daug mašinų
多くの人 (ooku no hito) – Daug žmonių

Jeigu kalbame apie didelį kiekį žmonių, kaip kad paskutinio pavyzdžio atveju, galime naudoti ir おおぜい (oozei):

おおぜい の 人 が バス を まって います (oozei no hito ga basu o matte imasu) – Daug žmonių laukia autobuso
バス を まって いる 人 が おおぜい です (basu o matte iru hito ga oozei desu) – Yra daug žmonių laukiančių autobuso.

Mažai, truputį

Yra trys pagrindiniai žodžiai reiškiantys “mažai/truputį”: すくない (sukunai), すこし (sukoshi) ir ちょっと (chotto). Paskutiniai du dažniausiai naudojami prieš veiksmažodį ir savo reikšme nesiskiria, tačiau ちょっと reikėtų vengti rašytinėje kalboje.

ちょっと/すこし 休みましょう (chotto/sukoshi yasumimashou) – Truputį pailsėkime
しお を ちょっと/すこし いれて ください (shio o chotto/sukoshi irete kudasai) – Įberk truputį druskos.

Tuo tarpu prieš daiktavardį gali būti naudojami visi trys žodeliai, bet reikia nepamiršti po すこし ir ちょっと pridėti の (no):

すくない きゅうりょう で せいかつ する こと は むずかしい です (sukunai kyuryou de seikatsu suru koto wa muzukashii desu) – Sunku gyventi gaunant mažą atlyginimą.
すこし の/ちょっと の しお を いれて ください (sukoshi no/chotto no shio o irete kudasai) – Įberk truputį druskos.

Keletas, keli

Norint pasakyti “keletas” galime naudotis žodžiais いくつか (ikutsuka) arba すう (suu). Pastarasis visada būna junginiuose su kitais žodžiais:

すうにん (suunin) – keletas žmonių
すうかい (suukai) arba すうど (suudo) – keletas kartų
すうじかん (suujikan) – keletas valandų
すうじつかん (suujitsu) – keletas dienų

すうじつかん あめ が ふりました (suujitsukan ame ga furimashita) – Lietus lijo keletą dienų.

Tuo tarpu いくつか lieka tiems atvejams, kuomet nėra populiarių su すう sudaromų kombinacijų arba patys skaičiuojami daiktai nutylimi.

しけん で いくつか まちがえた (shiken de ikutsuka machigaeta) – Per egzamina keletą kartų suklydau.
いくつか の しつもん しました (ikutsuka no shitsumon shimashita) – Uždaviau kelis klausimus.

Nė kiek, nieko

Pagrindinis žodelis išreiškiantis, jog kažko visiškai nėra arba niekas neįvyko, yra ぜんぜん (zenzen). Jis visada eina kartu su neigiamu veiksmažodžių.

ぜんぜん わかりません (zenzen wakarimasen) – Nieko nesuprantu
えいが に きょうみ が ぜんぜん ない よ (eiga ni kyoumi ga zenzen nai yo) – Aš nė kiek nesidomiu filmais.

Tiek, taip, toks

Norint pabrėžti, jog kažkas neatitinka norimo arba tikėtosi kiekio/masto, galima sakyti そんなに (sonnani).

そんなに はやく あるく な (sonnani hayaku aruku na) – Neik taip greitai.
そんなに おかね が ない です (sonnani okane ga nai desu) – Neturiu tiek pinigų.
なぜ そんなに おこった の です か (naze sonnani okotta no desu ka) – Kodėl toks supykęs?

Pradžiai tiek, daugiau – kitą kartą :-)

じゃまたね

Temų sąrašas

2010/03/26 Komentarų: 1

Kad būtų lengviau surasti reikiamą informaciją – sąrašas temų, kurios jau buvo apžvelgtos šiame bloge:

– raštas (įvadas)

katakana (1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10)

hiragana (1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10)

hiragana ir katakana lentelės

kanji (hieroglifai):

įvadas

1-15: , , , , , , , , , , , , , ,

16-30: , , , , , , , , , , , , , ,

31-45:

kanji praktika: 1, 2

– sakiniai

žodžių tvarka

klausiamieji sakiniai (dalelytė か (ka), klausiamieji žodžiai)

sakinių jungimas (1, 2)

sąlygos sakiniai (jeigu…)

paaiškinimo niuansas su の (no)

citavimas

– dalelytės, jungtukai

は (wa), の (no), に (ni), を (o), で (de), へ (e), が (ga), も (mo), と (to), や (ya), とか (toka), よ (yo), ね (ne),

dvigubos dalelytės

– veiksmažodžiai

yra, buvo, bus

pagrindinės veiksmažodžių grupės: -ru (1, 2), -u (1, 2) ir netaisyklingieji

pažymimosios konstrukcijos

veiksmažodžiai, išreiškiantys: 1) norą/siekį; 2) galėjimą

-te forma ir jos naudojimas (1, 2, 3)

pavertimas į daiktavardžius (kata, mono, koto, no)

liepiamoji nuosaka (1, 2)

– būdvardžiai

pagrindinės būdvardžių grupės: -i ir -na

būdvardžių jungimas

laipsniavimas

pavertimas į prieveiksmius

– skaitvardžiai, skaičiavimas

skaičiai, laiko skaičiavimas (1, 2, 3)

daiktų skaičiavimas (1, 2)

– naudingi žodžiai, išraiškos

mėgstu…, nemėgstu…, moku/sugebu…, nemoku/nesugebu…

einu kažko daryti

nuo… iki…

parodomieji įvardžiai (šis, tas, anas…)

klausiamieji žodeliai (kas, kur, kada…)

vietą, kryptį rodantys žodžiai (kairėje, dešinėje, viršuje…)

davimas/gavimas (ageru, kureru, morau) (1, 2)

atrodo, kad… atrodo kaip…

mandagus prašymas

kvietimas, siūlymas, liepimas, įsakymas (1, 2)

patirties nusakymas

žodžiai padedantys nusakyti kiekį arba mastą (1, 2)

apibūdinimas su という (to iu)

 

 

Kategorijos:Uncategorized

Paskaitą “Studijos Japonijoje”

2010/03/14 Komentarų: 17

Ne pamokėlė, bet galbūt kažkam bus įdomu :-)

Japonijos ambasados Informacijos ir kultūros centras kviečia visus, besidominčius galimybėmis dalyvauti centro organizuojamose programose ir konkursuose bei studijuoti Japonijoje, apsilankyti paskaitoje „Studijos Japonijoje” kovo 17 d. (trečiadienį) nuo 13:00 val. Vilniaus universiteto Orientalistikos centro Japonų auditorijoje (Universiteto g. 5, Orientalistikos centras, 2 aukštas).

Paskaitoje bus pristatoma Japonologijos studijų programa, kurią stojantieji galės rinktis tik kitamet, bei Japonijos ambasados administruojamos mainų, studijų ir stažuočių programos, atsakomi visi Jus šia tema dominantys klausimai.