#69 Ji pasakė, kad…

Japonų kalboje savo ar kitų pasakytus žodžius galima cituoti dviem būdais: tiesiogiai ir netiesiogiai.

Tiesioginis citavimas yra paprasčiausias. Kad tai padarytume, reikia tiesiog pakartoti kito pasakytus žodžius ir pridėti paaiškinimą kieno jie yra ir kokia forma buvo pateikti (pasakyti, parašyti, pagalvoti ir pan.).

Tam naudojama dalelytė と (to), kuri, priklausomai nuo padėties sakinyje, gali turėti ne tik anksčiau išmoktas reikšmes “ir”/”kartu”, bet ir nurodyti savų arba kitų žmonių žodžių citavimą. Tokiais atvejais と eina prieš žodžius 思う (omou, galvoti), 言う (iu, sakyti), 書く (kaku, rašyti), 聞く (kiku, girdėti) ir kitus, suteikdama jiems reikšmę, kad kažkas kažką galvoja, sako, rašo ir pan. Pavyzdžiui:

Manau, kad jis negeria kavos – かれ は コーヒー を 飲まない と 思います (kare wa koohii o nomanai to omoimasu).
Tanaka sakė, kad rytoj bus užimtas. – たなか さん は あした に いそがしい と 言いました (tanaka san wa ashita ni isogashii to iimashita).
Ant bilieto užrašyta, kad išvykimo laikas yra 12 val. – きっぷ に しゅっぱつ じかん は 12時 と 書いている (kippu ni shuppatsu jikan wa jyuu ni ji to kaite iru)

Darant tiesioginį citavimą, cituojami žodžiai dažnai paimami į japoniškas kabutes 「 」. Pavyzdžiui, paskutinis pavyzdys gali būti parašytas kaip:
きっぷ には 「しゅっぱつ じかん 12時」 と 書いている

Naudojant netiesioginį citavimą, mes kitų žodžius pasakome sudėlioję kita tvarka, naudodami kitokias sąvokas arba kažkaip kitaip pakeitę. Toks citavimas kiek sudėtingesnis, nes neretai reikalauja gramatinių pertvarkymų. Pagrindinės taisyklės yra dvi:
1) citatą reikia pabaigti naudojant paprastas veiksmažodžių formas (ne ます);
2) jeigu citata baigiasi daiktavardžiu, klausiamuoju žodeliu arba -na grupės būdvardžiu, prie jų turi būti pridedama だ (da).
Be to, kabutės šiuo atveju nenaudojamos.

Jis sakė, kad vakar išsiuntė laišką. – かれ は きのう に てがみ を おくった と 言いました (kare wa kinou ni tegami o okutta to iimashita)
Girdėjau, kad Suzuki yra studentas. – すずき さん は 学生 だ と 聞いた (suzuki san wa gakusei da to kiita).

Galiausiai, citavimas turi sutrumpintą šnekamąją versiją, kuri nusakoma vietoje と (to) naudojant って (tte). Tokiu atveju galima netgi nenaudoti žodžių 言う、書く、聞く ar kitų ir tikėtis, kad jie bus suprantami iš konteksto. Tokį vartojimą galima dažnai išgirsti šnekamojoje kalboje, anime, filmuose ir kitur. Pavyzdžiui:

Ką [pasakei]? – 何だって (nan da tte)
(Palyginimui, pilna versija: 何だと言いましたか (nan da to iimashita ka))
[Girdėjau, kad] dabar esi užsiėmusi. – 今、いそがしいって (ima, isogashii tte)
Rioko [sakė, kad] kitą mėnesį pirks mašiną – りょうこ は らいげつ に くるま を かう って (ryouko wa raigetsu ni kuruma o kau tte).

Beje, って nereikėtų supainioti su kai kurių veiksmažodžių -te forma:

Stenkitės! –  がんばって (ganbatte)
Jis pasakė stenkitės. – かれ は がんばって って 言いました (kare wa ganbatte tte imashita)

Nauji žodžiai:

しゅっぱつ (shuppatsu) – išvykimas (しゅっぱつじかん (shuppatsu jikan) – išvykimo laikas)

Reklama
  1. vaidkun
    2011/01/26 23:48

    gal galit man paaiskint sito teksto gramatika?

    苦手って言ったか?言ってないよ。やらないって言ったんだ

    • linasd
      2011/01/27 17:01

      Rišliai išsiverstų kaip “Sakiau, kad negaliu? Nesakiau! Sakiau, kad nedarysiu”. Pažodžiui “Nesugebu sakiau? Nesakiau. Nedarysiu sakiau”. O gramatika tokia, kad pirmam sakinyje vyksta anksčiau sakytų žodžių citavimas. Tai parodo 言った (sakiau) ir prieš tai einanti citavimą rodanti って, kuri yra šnekamojoje kalboje mandagesnės と atitikmuo. O viskas, kas eina prieš って jau yra anksčiau pasakyti žodžiai (šiuo atveju 苦手). Jeigu schematiškai, tai [citata]って[pateikimas (pasakyta, parašyta, pagalvota, ir t.t.)]

      Tuo pačiu principu sudarytas ir trečias sakinys. O antras tikriausiai ir taip aiškus :-)

      • mendoksaitis
        2011/01/31 09:08

        dekoju
        vertima tai as zinojau..
        mane klaidina と keitimas i って ir vartojimas su iu sakyti (siuo atveju butaja forma itta)
        jei tai tiesiog snekalmoji と forma tada viskas aisku.

      • mendoksaitis
        2011/01/31 10:03

        praktiskai klaidina todel kad siuo atveju su って ilgiau net iseitu nei su と.
        o snekamojoj kalboj gi “trumpinama” :)
        苦手って言ったか tolygu 苦手と言ったか ar ne?

      • linasd
        2011/01/31 10:10

        Jeigu tik tiek, tuomet tikrai nieko sudėtinga, nes と = って :-)

        Beje, 言 kartais šnekamojoje kalboje būna ne いう, o ゆう. Todėl 言った galima perskaitieti tiek kaip ITTA, tiek ir kaip YUTTA.

  2. brigita
    2011/01/30 18:05

    norėjau paklausti,ką reiškia visi tie žodeliai vardo gale(chan,sama,kun,…)?

    • linasd
      2011/01/30 18:45

      -san – labiausiai paplitusi priesaga, parodanti mandagų kreipimasi į asmenį.
      -sama – dar mandagiau nei “san” ir turi ją naudojančio asmens nusižeminimo niuansą.
      -chan – rodo artimumą, dažniausiai naudojamas merginų.
      -kun – naudojamas vyresniam (amžiumi ar pareigomis) kreipiantis į jaunesnį, bet gali būti pridedamas ir kreipiantis į bet kurį vaikiną (o kartais ir į merginą).
      -sensei – kreipiantis į mokytoją.
      -senpai – kreipiantis į vyresnį kolegą, aukštesnės klasės mokinį.

      Čia tokie pagrindiniai, jų yra žymiai daugiau :-)

  3. Brigita
    2011/02/03 01:26

    Labai dėkoju

  1. 2010/03/26 19:42
  2. 2010/04/24 12:01

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: