#66 Skaičiuojame daiktus (1)

Daiktų skaičiavimas japonų kalboje nėra itin paprastas. Priešingai nei lietuviškai, mes negalime tiesiog pasakyti skaičiaus ir po jo daikto pavadinimo. Pavyzdžiui, jeigu norėtume pasakyti “trys laikraščiai” ir verstume pažodžiui さん しんぶん (san shinbun), tokią frazę japoniškai kalbantis žmogus gal ir suprastų, tačiau ji tikrai nebūtų teisinga.

Tad kaip skaičiuoti daiktus? Tam reikalingi trumpi žodeliai, iš kurių kiekvienas naudojamas tam tikros rūšies daiktų skaičiavime. Šie žodeliai visada sakomi po skaičiaus, rodančio daiktų kiekį. Kadangi minėtų žodelių yra labai daug, šiandien išmoksime tik kelis pačius dažniausius. Bet prieš tai paimkime vieną kaip pavyzdį ir pažiūrėkime kaip jis gali būti naudojamas sakinyje.

Panagrinėkime žodelį さつ (satsu), kuris naudojamas iš popieriaus lapų surištiems daiktams skaičiuoti. Į tokią kategoriją patenka knygos (本), žurnalai (ざっし), sąsiuviniai (ノート) ir kiti panašūs daiktai. Tad skaičiuodami, tarkime, knygas mes sakysime いっさつ (issatsu, viena knyga), にさつ (nisatsu, dvi knygos)、さんさつ (sansatsu, trys knygos) ir t.t. Sakinyje tai atrodytų taip:

ほん は さんさつ を ください (hon wa sansatsu o kudasai) – Duokite prašau tris knygas.

Jeigu mes daiktų skaičių norime pasakyti prieš patį daiktą, visada tarpe atsiras dalelytė の (no):

カバン に さんさつ の ほん が あります (kaban ni sansatsu no hon ga arimasu) – Kuprinėje yra trys knygos.

Čia dar keletas dažnesnių skaičiavimo žodelių:

まい (mai) – plokštiems ir ploniems objektams (popieriaus lapams, atvirutėms, lėkštėms ir t.t.)

ご まい の はがき (go mai no hagaki) – Penkios atvirutės

(ko) – nedideliems sferiniams arba kūbiniams daiktams (apelsinams, obuoliams, trintukams ir t.t.)

オレンジ は よん こ を 食べました (orenji wa yon ko o tabemashita) – Suvalgiau keturis apelsinus

ほん (hon) – ilgiems cilindro formos daiktams (pieštukams, gėlėms, buteliams ir t.t.)

ばら は いくら です か (bara wa ikura desu ka) – Kiek kainuoja rožės?
いっぽん ひゃく えん です (ippon hiaku en desu) – Viena 100 ienų.

はい (hai) – užpildytiems indams (pilnoms stiklinėms, dubenėliams su maistu ir t.t.)

そば は にはい おねがいします (soba wa ni hai onegaishimasu) – Prašyčiau dvi porcijas soba makaronų.

ひき (hiki) – mažiems gyvūnams (šunims, katėms ir t.t.)

たなかさん の うち に さんびき の ねこ が います (tanaka san no uchi ni sanbiki no neko ga imasu) – Tanakos namuose yra trys katės.

かい (kai) – kartams (kai kanji 回) bei pastato aukštams (kai kanji 階)

もう いっかい やってみましょう (mou ikkai yatte mimashou) – Pabandykime dar kartą.
としょかん は にかい に あります (toshokan wa nikai ni arimasu) – Biblioteka yra antrame aukšte.

さい (sai) – amžiui

ともだち の こども は ごさい です (tomodachi no kodomo wa gosai desu) – Draugo vaikui yra 5 metai.

にん (nin) – žmonėms

こうぎ は おもしろかった ので、きゅうにん しか きませんでした (kougi wa omoshirokatta node, kyuunin shika kimasendeshita) – Nors paskaita buvo įdomi, atėjo tik 9 žmonės.

Kaip tikriausiai pastebėjote, dėl patogesnio tarimo kartais keičiasi kai kurių skaičiavime naudojamų žodelių tarimas. Tarp šiandien paminėtų visi išskyrus まい (mai) turi bent keletą išimtinių tarimų. Lentelėje jie yra paryškinti:

さつ ほん はい
1 いっさつ いっぽん いっこ いっぱい
2 にさつ にほん にこ にはい
3 さんさつ さんぼん さんこ さんばい
4 よんさつ よんほん よんこ よんはい
5 ごさつ ごほん ごこ ごはい
6 ろくさつ ろっぽん ろっこ ろっぱい
7 ななさつ ななほん ななこ ななはい
8 はっさつ はちほん はっこ はっぱい
9 きゅうさつ きゅうほん きゅうこ きゅうはい
10 じゅっさつ じゅっぽん じゅっこ じゅっぱい

さつ まい
1 いっさつ いちまい いっこ
2 にさつ にまい にこ
3 さんさつ さんまい さんこ
4 よんさつ よんまい よんこ
5 ごさつ ごまい ごこ
6 ろくさつ ろくまい ろっこ
7 ななさつ ななまい ななこ
8 はっさつ はちまい はっこ
9 きゅうさつ きゅうまい きゅうこ
10 じゅっさつ じゅうまい じゅっこ
ひき かい さい にん
1 いっぴき いっかい いっさい ひとり
2 にひき にかい にさい ふたり
3 さんびき さんかい さんさい さんにん
4 よんひき よんかい よんさい よにん
5 ごひき ごかい ごさい ごにん
6 ろっぴき ろっかい ろくさい ろくにん
7 ななひき ななかい ななさい しちにん
8 はっぴき はちかい はっさい はちにん
9 きゅうひき きゅうかい きゅうさい きゅうにん
10 じゅっぴき じゅっかい じゅっさい じゅうにん

* * * * *

Nauji žodžiai:
ばら (bara) – rožė
やる (yaru, -u grupės) – daryti
としょかん (toshokan) – biblioteka
こうぎ (kougi) – paskaita

Advertisements
  1. Katsu
    2012/08/07 17:35

    Žodyne rašo, kad shika reikšmė “tik” yra tik su negatyviu veiksmažodžiu. Turbūt koks dake būtų čia tinkamesnis?

    • linasd
      2012/08/08 03:00

      Dėkui už pastebėjimą. Pataisiau.

  2. Katsu
    2012/08/08 15:21

    Dar jei galite paaiškinti dėl yaru žodžio, nes jisho.org tokio žodžio išvis neranda..
    Ir kartais pakeisto sakinio vertimas taip neturėtų keistis? :)

    • linasd
      2012/08/08 16:47

      Man randa – http://jisho.org/words?jap=%E3%82%84%E3%82%8B&eng=&dict=edict
      やる yra mažiau mandagus する atitikmuo. Daug kur galima naudoti sinonimiškai, bet reikia jausti situaciją, kada tinka.

      Kaip siūlytumėt keisti vertimą? しか ir だけ versis lietuviškai kaip „tik“ ir su teigiamu veiksmažodžiu, net jeigu japoniškai bus neigiamas.

  3. Katsu
    2012/08/10 17:48

    Supratau, kodėl man nerado, kažkodėl buvo varnelė uždėta ant Common words only…
    Dėl vertimo, kad antroje sakinio dalyje veiksmažodis neigiama forma, tad iš esmės keičiasi ir sakinio reikšmė. Bet turite galvoje, kad nepaisant to, kad rašomas neiginys su shika, vertime vistiek nuskambės teigiamai? Uch, nors jau maniau, kad mane sunkiai nustebins kitokia, japoniška, logika, bet čia jau sugebėjo :)

  4. linasd
    2012/08/11 02:22

    Shika galima įsivaizduoti kaip lietuvišką “niekas… išskyrus…”, su kuriuo naudojamas neigiamas veiksmažodis: nors koncertas buvo įdomus, neatėjo niekas, išskyrus devyni žmonės. Bet tik įsivaizduoti, nes “niekas… išskyrus…” japoniškai reikėtų versti kitaip, ne su shika.

  1. 2010/03/26 19:45

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: