Archyvas

Archive for 2009 spalio

#67 skaičiuojame daiktus (2)

2009/10/23 Komentarų: 1

Skaičiuojant daiktus gali kilti klausimas, ką daryti tokiais atvejais, kuomet nežinome žodelio, su kuriuo skaičiuojamas kažkoks daiktas arba to žodelio daiktas apskritai neturi? Tokiu atveju naudojami taip vadinami つ (tsu) skaičiai, kurie gali padėti išvengti retų skaičiavimo žodelių mokymosi.

Šių skaičių yra 10 ir jie skamba taip:

1 – ひとつ (hitotsu)

2 – ふたつ (futatsu)

3 – みっつ (mittsu)

4 – よっつ (yottsu)

5 – いつつ (itsutsu)

6 – むっつ (muttsu)

7 – ななつ (nanatsu)

8 – やっつ (yattsu)

9 – ここのつ (kokonotsu)

10 – とお (too)

Virš dešimties skaičiuojama įprastine sistema: 11 – じゅういち (jyuu ichi), 12 – じゅうに (jyuu ni) ir t.t.

Tad norėdami pasakyti “kuprinėje yra trys knygos” mes galime rinktis iš dviejų variantų:

Naudojant skaičiavimo žodelį さつ (satsu): カバン には ほん が さんさつ あります (kaban ni wa hon ga sansatsu arimasu)
Naudojant つ skaičių: カバン には ほん が  みっつ あります (kaban ni wa hon ga mittsu arimasu)

Galiausiai lieka abstraktūs kiekį nusanatys žodžiai: たくさん (takusan, daug), おおく (ooku, daug), すこし (sukoshi, truputis/keletas) ir kt. Juos naudojant tereikia nepamiršti vieno dalyko – prieš pažymimąjį žodį naudoti dalelytę の (no).

Į susitikimą atejo daug žmonių: かいごう に おおく の 人 が しゅっせき しました (kaikou ni ooku no hito ga shusseki shimashita)

* * * * *

Žodžiai:
おおく (ooku) – daug
すこし (sukoshi) – mažai, truputis
かいごう (kaigou) – susitikimas
しゅっせき する (shusseki suru) – dalyvauti

Pradžia

2009/10/08 Komentarų: 42

Sveiki užsukę į trumpų japonų kalbos pamokėlių blogą. Šiuo metu jis nėra papildomas, nes prisidedu prie išsamesnio ir tikslesnio tokio pačio pobūdžio puslapio japonukalba.vdu.lt. Kviečiu juo naudotis, tačiau mielai atsakysiu į paliktus komentarus ir šiame bloge.

Jeigu norite pradėti nuo pat pradžių – pirmą įrašą rasite čia: #1 Apie kalbą, raštą ir pirmoji Katakana

Taip pat galite žvilgtelti į temų sąrašą arba pamokėles surasti pagal jų suskirstymą į atskiras kategorijas, kurias galite matyti dešinėje pusėje. Prireikus galite naudotis paieškos laukeliu esančiu viršutinėje juostoje. Norėdami sukonfiguruoti kompiuterį, kad šis rodytų japoniškus rašmenis – skaitykite čia.

Jeigu turite kažkokių klausimų ar pasiūlymų – rašykite komentarą :-)

Kategorijos:Uncategorized

#66 Skaičiuojame daiktus (1)

2009/10/05 Komentarų: 7

Daiktų skaičiavimas japonų kalboje nėra itin paprastas. Priešingai nei lietuviškai, mes negalime tiesiog pasakyti skaičiaus ir po jo daikto pavadinimo. Pavyzdžiui, jeigu norėtume pasakyti “trys laikraščiai” ir verstume pažodžiui さん しんぶん (san shinbun), tokią frazę japoniškai kalbantis žmogus gal ir suprastų, tačiau ji tikrai nebūtų teisinga.

Tad kaip skaičiuoti daiktus? Tam reikalingi trumpi žodeliai, iš kurių kiekvienas naudojamas tam tikros rūšies daiktų skaičiavime. Šie žodeliai visada sakomi po skaičiaus, rodančio daiktų kiekį. Kadangi minėtų žodelių yra labai daug, šiandien išmoksime tik kelis pačius dažniausius. Bet prieš tai paimkime vieną kaip pavyzdį ir pažiūrėkime kaip jis gali būti naudojamas sakinyje.

Panagrinėkime žodelį さつ (satsu), kuris naudojamas iš popieriaus lapų surištiems daiktams skaičiuoti. Į tokią kategoriją patenka knygos (本), žurnalai (ざっし), sąsiuviniai (ノート) ir kiti panašūs daiktai. Tad skaičiuodami, tarkime, knygas mes sakysime いっさつ (issatsu, viena knyga), にさつ (nisatsu, dvi knygos)、さんさつ (sansatsu, trys knygos) ir t.t. Sakinyje tai atrodytų taip:

ほん は さんさつ を ください (hon wa sansatsu o kudasai) – Duokite prašau tris knygas.

Jeigu mes daiktų skaičių norime pasakyti prieš patį daiktą, visada tarpe atsiras dalelytė の (no):

カバン に さんさつ の ほん が あります (kaban ni sansatsu no hon ga arimasu) – Kuprinėje yra trys knygos.

Čia dar keletas dažnesnių skaičiavimo žodelių:

まい (mai) – plokštiems ir ploniems objektams (popieriaus lapams, atvirutėms, lėkštėms ir t.t.)

ご まい の はがき (go mai no hagaki) – Penkios atvirutės

(ko) – nedideliems sferiniams arba kūbiniams daiktams (apelsinams, obuoliams, trintukams ir t.t.)

オレンジ は よん こ を 食べました (orenji wa yon ko o tabemashita) – Suvalgiau keturis apelsinus

ほん (hon) – ilgiems cilindro formos daiktams (pieštukams, gėlėms, buteliams ir t.t.)

ばら は いくら です か (bara wa ikura desu ka) – Kiek kainuoja rožės?
いっぽん ひゃく えん です (ippon hiaku en desu) – Viena 100 ienų.

はい (hai) – užpildytiems indams (pilnoms stiklinėms, dubenėliams su maistu ir t.t.)

そば は にはい おねがいします (soba wa ni hai onegaishimasu) – Prašyčiau dvi porcijas soba makaronų.

ひき (hiki) – mažiems gyvūnams (šunims, katėms ir t.t.)

たなかさん の うち に さんびき の ねこ が います (tanaka san no uchi ni sanbiki no neko ga imasu) – Tanakos namuose yra trys katės.

かい (kai) – kartams (kai kanji 回) bei pastato aukštams (kai kanji 階)

もう いっかい やってみましょう (mou ikkai yatte mimashou) – Pabandykime dar kartą.
としょかん は にかい に あります (toshokan wa nikai ni arimasu) – Biblioteka yra antrame aukšte.

さい (sai) – amžiui

ともだち の こども は ごさい です (tomodachi no kodomo wa gosai desu) – Draugo vaikui yra 5 metai.

にん (nin) – žmonėms

こうぎ は おもしろかった ので、きゅうにん しか きませんでした (kougi wa omoshirokatta node, kyuunin shika kimasendeshita) – Nors paskaita buvo įdomi, atėjo tik 9 žmonės.

Kaip tikriausiai pastebėjote, dėl patogesnio tarimo kartais keičiasi kai kurių skaičiavime naudojamų žodelių tarimas. Tarp šiandien paminėtų visi išskyrus まい (mai) turi bent keletą išimtinių tarimų. Lentelėje jie yra paryškinti:

さつ ほん はい
1 いっさつ いっぽん いっこ いっぱい
2 にさつ にほん にこ にはい
3 さんさつ さんぼん さんこ さんばい
4 よんさつ よんほん よんこ よんはい
5 ごさつ ごほん ごこ ごはい
6 ろくさつ ろっぽん ろっこ ろっぱい
7 ななさつ ななほん ななこ ななはい
8 はっさつ はちほん はっこ はっぱい
9 きゅうさつ きゅうほん きゅうこ きゅうはい
10 じゅっさつ じゅっぽん じゅっこ じゅっぱい

さつ まい
1 いっさつ いちまい いっこ
2 にさつ にまい にこ
3 さんさつ さんまい さんこ
4 よんさつ よんまい よんこ
5 ごさつ ごまい ごこ
6 ろくさつ ろくまい ろっこ
7 ななさつ ななまい ななこ
8 はっさつ はちまい はっこ
9 きゅうさつ きゅうまい きゅうこ
10 じゅっさつ じゅうまい じゅっこ
ひき かい さい にん
1 いっぴき いっかい いっさい ひとり
2 にひき にかい にさい ふたり
3 さんびき さんかい さんさい さんにん
4 よんひき よんかい よんさい よにん
5 ごひき ごかい ごさい ごにん
6 ろっぴき ろっかい ろくさい ろくにん
7 ななひき ななかい ななさい しちにん
8 はっぴき はちかい はっさい はちにん
9 きゅうひき きゅうかい きゅうさい きゅうにん
10 じゅっぴき じゅっかい じゅっさい じゅうにん

* * * * *

Nauji žodžiai:
ばら (bara) – rožė
やる (yaru, -u grupės) – daryti
としょかん (toshokan) – biblioteka
こうぎ (kougi) – paskaita