#55 Aš galiu!

こんにちは、

Japonų kalba pasižymi tuo, kad joje nėra taip vadinamų „modalinių veiksmažodžių“, kurie naudojami su kitų veiksmažodžių bendratimi (kaip kad „noriu“, „galiu“, privalau“, „turiu“ ir pan.). Šioje vietoje naudojamos atskiros konstrukcijos arba formos. #43 pamokėlėje išmokome kaip pasakyti „noriu“, o šiandien panagrinėkime žodelį „galiu“.

Kad pasakytume „galiu [kažką daryti]“ turime žinoti atskirą veiksmažodžių formą. Jos sudarymas gana paprastas:

-ru grupės veiksmažodžiai numeta る (ru) ir įgauna られる (rareru): 食べる (taberu, valgyti) – る (ru) + られる (rareru) -> 食べられる (taberareru, galiu valgyti).

-u grupės veiksmažodžių paskutinė raidė pasislenka į え (e) garsų grupę (apie garsų pasislinkimus išsamiau #27 pamokėlėje) ir įgauna papildomą る: 飲む (nomu, gerti) -> 飲める (nomeru, galiu gerti), いく (iku, eiti) -> いける (ikeru, galiu eiti).

Išimtis! Trys netaisyklingi veiksmažodžiai: する (suru, daryti) -> できる (dekiru, galiu daryti); くる (kuru, ateiti) -> こられる (korareru, galiu ateiti); ある (aru, būti) -> ありえる (arieru, gali būti).

Štai ir galime pasakyti, kad galiu kažką daryti. Kiekviena iš šių naujų formų yra tarsi naujas -ru grupės veiksmažodis (nes ir baigiasi る), kurį galima kaitalioti pagal visas įprastines taisykles:

いく (iku, eiti):
いける (ikeru, galiu eiti),
いけます (ikemasu, „galiu eiti“ mandagi -ます forma),
いけない (ikenai, negaliu eiti),
いけません (ikemasen, „negaliu eiti“ -ます forma),
いかた (iketa, galėjau eiti),
いけました (ikemashita, „galėjau eiti“ -ます forma),
いけなかった (ikenakatta, negalėjau eiti),
いけませんでした (ikemasendeshita, „negalėjau eiti“ -ます forma).

Keli pavyzdžiai:

Ar moki žaisti tenisą? – テニス が できます か (tenisu ga dekimasu ka) (pažodžiui: ar gali daryti tenisą?)
Ar gali kalbėti japoniškai? – 日本語 が できます か (nihongo ga dekimasu ka) (pažodžiui: ar sugebi japonų kalbą?)
Šiandien užsiėmęs, todėl negaliu eiti žiūrėti filmą – きょう、いそがしい ので、えいが を み に いけません (kyou, isogashii node, eiga o mi ni ikemasen).
Jis gali padaryti bet ką – かれ は なにか できます (kare wa nanika dekimasu).

Ir dar apie porą žodelių: „galiu matyti“ ir „matosi“ (gali būti matoma(s)) bei „galiu girdėti“ ir „girdisi“ (gali būti girdima(s)). Pirmaisiais atvejais („galiu matyti“ ir „galiu girdėti“) veikėjas pats atlieka šiuos veiksmus, todėl naudojama anksčiau išmokta forma – みる (miru, matyti) -> みられる (mirareru, galiu matyti) bei きく (kiku, girdėti / klausyti) -> きける (kikeru, galiu girdėti / klausyti). Tačiau norint nurodyti būseną (girdima(s), matoma(s)) naudojami šie veiksmažodžiai: みえる (mieru, matosi), きこえる (kikoeru, girdisi):

Matosi tas didelis pastatas – この 大きい ビール が みえます (kono ookii biiru ga miemasu)
Galiu matyti tą didelį pastatą – この 大きい ビール を みられます (kono ookii biiru o miraremasu)

Kaip matyti, skiriasi ne tik veiksmažodžiai, bet ir dalelės. Pirmu atveju naudojama が (ga), nes nurodoma, jog pastatas yra veiksnys (jis matosi), o antru – を (o), nes pastatas pavirsta į objektą (aš jį matau).

* * * * *

Parašykite veiksmažodžių „galiu“ formas: dirbti, rasti, rašyti, gaminti, padėti, atsakyti, išsiųsti, naudoti, sėdėti, bėgti, skristi, dainuoti, kalbėti, žinoti.

* * * * *

Nauji žodžiai:
みえる (mieru) – matosi, yra matoma(s)
きこえる (kikoeru) – girdisi, yra girdima(s)

じゃまたね

Reklama
  1. vaidkun
    2010/11/22 14:15

    klaida cia yra.. to omoimasu
    wakaru suprasti ir taip turi reiksme kad galiu suprasti
    wakareru reiskia iskirti padalinti.. norint pasakyt as tave galiu suprasti iseitu as noriu skirtis su tavim.

    • linasd
      2010/11/22 16:51

      Dėkui už pastabumą :-) Pataisiau.

      • vaidkun
        2010/11/22 17:15

        nera uz ka reiketu sita isimti paaiskinti nes daznokai vartojamas zodis wakaru… ir aisku kas nors nores pasakyt galiu suprasti ir pasakys visai ne taip… hahaha as kakzada sita klaida butent esu padares. zmogui su kuriuo kalbejau buvo sokas.. pagalvojo kad noriu skirtis haha.

  2. vaidkun
    2010/11/22 15:34

    ir dar as galiu padaryti galima vartoti dekimasu ir su veiksmazodziais ne tik daiktavairdziais .. tiesa veiksmazodi pavertus daiktavardziu. iku koto ga dekiru. as galiu eiti. lygiai tas pats kas ikeru.

  1. 2010/03/26 19:43
  2. 2010/09/01 14:50

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: