Galerija (1)

こんにちは
Konnichiwa,

išmokę nemažai gramatikos, perkelkime tai į praktiką ir panagrinėkime nesudėtinga tekstą. Tuo pačiu ne tik pasikartosime, bet ir aptiksime kažką naujo.
Šį tekstą aptikau senokame, 1990 metų prancūziškame japonų kalbos vadovėlyje „Cours de japonais“. Tikiuosi autoriai nepyks už panaudojimą :-)
Laukiu atsiliepimų, ar tai vertinga ir ar tokie nagrinėjimai kažkuo padeda. Jeigu nelabai, daugiau orientuosiuosi į gramatikos rašymą.

Iš pradžių japoniškas tekstas vien tik su hiragana, o vėliau jį „išnarstysime“ po sakinį. Gal kai ko iš pradžių ir nesuprasite, bet vis tiek pabandykite pasitreniruoti skaitymą:

わたし は え が だいすき です から、よく びじゅつかん へ いきます。やまもとさん も びじゅつかん へ いきたがっています。それで わたしたち は らいしゅう の にちようび に いっしょに びじゅつかん へ いきます。
わ たしたち は いまびじゅつかん で え を みています。かべ に は え が たくさん かかっています。わたしたち の まえ に ご、ろくにん の わかい ひとたち が います。え を みながら、ちいさい こえ で はなしています。へや の まんなか の いす に おじいさん と おばあさん が すわっています。おじいさん と おばあさん は きもの を きて、げた を はいています。おじいさん が おばあさん に いちまい の え を さして、なにか いっています。おばあさん は なんどか うなずいて、おじいさん の はなし を おもしろく きいています。

わたし は え が だいすき です から、よく びじゅつかん へ いきます。
(watashi wa e ga daisuki desu kara, yoku bijutsukan e ikimasu)

Pirmiausia išsiaiškinkime nežinomus žodžius. え – paveikslas, だいすき – labai mėgstama(s), よく – dažnai, びじゅつかん – meno galerija/muziejus.
Tada pažvelkime į daleles ir kokius ryšius tarp žodžių jos nusako. Pirmoje sakinio dalyje わたし は え が だいすき です から, は nurodo sakinio temą, o が susijusi su tolimesniu žodžiu たいすき, kuris nurodo pomėgį (iuo atveju – paveikslą). Lieka から, kuri, kaip sužinojome praeitoje pamokėlėje, einanti po veiksmažodžio reiškia „todėl“ arba „kadangi“. Tad galime visa tai išversti kaip „aš labai mėgstu paveikslus, todėl…“ arba „kadangi aš labai mėgstu paveikslus…“ (japonų kalboje neskiriama daug dėmesio nusakant daugiskaitą ar vienaskaitą, todėl え gali reikšti tiek kelis, tiek vieną paveikslą. Lietuviškame vertime natūraliau naudoti daugiskaitą).
Antra sakinio dalis visai nesunki よく びじゅつかん へ いきます. Čia matome tik vieną dalelę へ, kuri rodo judėjimo kryptį ir yra susijusi su veiksmažodžiu “eiti” – いきます (bendraties formos いく (iku) ます (masu) forma). Pažodžiui vertimas skambėtų kaip „dažnai meno galeriją į einu“, bet sudėliojus į gražų lietuvišką sakinį gauname „dažnai einu į meno galeriją“.
Galutinis variantas – „Aš labai mėgstu paveikslus, todėl dažnai einu į meno galeriją“.

Pabandome dar vieną:
やまもとさん も びじゅつかん へ いきたがっています
(yamamotosan mo bijutsukan e ikitagatteimasu)

Žodžiai: やまもとさん – vardas Yamamoto. Pamatę さん visada galime nesunkiai atskirti vardus nuo kitų žodžių ;-). いきたがる – norėti eiti. Tai žodžio いく (iku, eiti) -たがる (tagaru) forma. Ja parodoma, kad kažkas kitas nori kažką daryti. Jos sudarymas toks pats kaip ir -たい (tai) formos, kurią jau nagrinėjome #43 pamokėlėje. Šioje vietoje naudojamas ir tęstinis laikas (-て forma + います (#50 pamokėlė)), nes kalbama apie šiuo metu esantį norą eiti.
Dalelės: も, kuri reiškia „irgi“ arba „taip pat“, bei へ nurodanti judesio kryptį.
Visą sakinį galime išversti kaip „Yamamoto taip pat nori eiti į meno galeriją“.

それで わたしたち は らいしゅう の にちようび に いっしょに びじゅつかん へ いきます。
(sorede watashitachi wa raishuu no nichiyoubi ni isshoni bijutsukan e ikimasu)

Žodžiai: Neseniai išmoktas それで – todėl, わたしたち – mes (priedėlis たち gali nurodyti kai kurių įvardžių ar daiktavardžių daugiskaitą), らいしゅう – sekanti savaitė, にちようび – sekmadienis, いっしょに – kartu / drauge.
Dalelės: は vėl nurodo sakinio temą. の susieja du žodžius ir nurodo antrojo priklausomybę pirmajam. に šiuo atveju nurodo konkretų laiką, o へ – vėl judesio kryptį.
Pažodžiui galime išversti taip: „todėl mes sekančios savaitės sekmadienį kartu meno galeriją į eisime“. O jei tvarkingai: „Todėl kitą sekmadienį kartu eisime į meno galeriją“.

わたしたち は いま びじゅつかん で え を みています。
(watashitachi wa ima bijutsukan de e o miteimasu)

Žodžiai: いま – dabar, みています – žiūrėti (bendraties みる tęstinis laikas, nes kalbama apie tai, kas vyksta dabar (tai parodo žodelis いま)).
Dalelės: で – nurodo veiksmo vietą, を nurodo su veiksmažodžiu susietą objektą, šiuo atveju suriša „paveikslai“ su „žiūrėti“ ir gaunasi „žiūrėti (į) paveikslus“.
Vertimas vėl paprastas. Pažodžiui „mes dabar meno galerijoje paveikslus žiūrime“, o natūraliau „dabar mes meno galerijoje apžiūrime paveikslus“.

かべ に は え が たくさん かかっています。
(kabe ni wa e ga takusan kakatteimasu)

Žodžiai: かべ – siena, たくさん – daug, かかる – kabėti (vėl tęstinė forma).
Dalelės: に – nurodo vietą, が – nurodo pagrindinį sakinio veikėją. Kaip matyti, čia yra dvi viena po kitos einančios dalelės – に ir は. Taip parodoma, kad sakinio tema yra に dalele pažymėta vieta (t.y. siena). Apie dalelių dvigubinimą parašysiu vėliau.
Skaitant pažodžiui gauname tokį sakinį „sienoje paveikslai daug kabo“. Galvoje padarome greitą pervertimą ir turime „Ant sienos kabo daug paveikslų“.

わたしたち の まえ に ご、ろく にん の わかい ひとたち が います
(watashitachi no mae ni go, roku nin no wakai hitotachi ga imasu)

Žodžiai: まえ – priešais, ご – penki, ろく – šeši, にん – žodelis naudojamas žmonių skaičiavimui, ひとたち – žmonės (vėl tas pats daugiskaitą rodantis たち), わかい – jauna(s), います – būti (gyviems daiktams, bendratis いる).
Dalelės: の – nurodo ryšį, pirmu atveju nurodant konkrečią vietą (plačiau #46 pamokėlė), o antru – ryšį tarp žodžių, に – nurodo vietą, が – parodo sakinio veikėją.
Šis sakinys kiek sudėtingesnis dėl lietuvių kalboje neegzistuojančių formų. Pirmiausia turime わたしたち の まえ に ir tai galime išversti pažodžiui kaip „mūsų priekyje“, tačiau taisyklingai lietuviškai skambėtų „priešais mus“. Žodžiais ご、ろく にん nusakomas žmonių skaičius – „5, 6 žmonės“. Japonų kalboje skaičiuojant objektus naudojami įvairūs skaičiavimo žodeliai. Šiuo atveju tie „objektai“ yra žmonės, todėl prie skaičių pridedama にん (apie tai smulkiau kitose pamokose). の わかい ひとたち が います galime išversti kaip „jauni žmonės yra“. Lieka tik dalelė の, kuri šioje vietoje būtina po kiekio nusakymo.
Galutinis vertimas skambėtų „Priešais mus yra 5, 6 jauni žmonės“ (pažodžiui: „mūsų priekyje penki šeši jauni žmonės yra“).

え を みながら、ちいさい こえ で はなしています
(e o minagara, chiisai koe de hanashiteimasu)

Žodžiai: みながら – bežiūrint. -ながら forma parodo, kad vienas veiksmas daromas vykstant kitam. Ji sudaroma labai paprastai: nuo -ます (masu) formos numetama ます (masu) ir pridedama ながら (nagara). Šiuo atveju žodis みる (miru, žiūrėti) paverčiamas į みます (mimasu), numetama ます, pridedama ながら ir gaunama みながら (mingara). ちいさい – mažas, こえ – balsas, はなしています – kalbėti (bendraties はなす tęstinis laikas).
Dalelės: を – nurodo objektą, で – šiuo atveju nurodo veiksmo darymo būdą. Prieš šią dalelę eina žodžiai ちいさい こえ („mažas balsas“ arba „silpnas balsas“ arba tiesiog „tyliai“), o po jos veiksmažodis はなしています (kalbėti). Todėl dalelės で vaidmuo yra nurodyti kaip buvo kalbama – tyliais balsais.
Pilnas vertimas – „Bežiūrėdami paveikslus, tyliai kalbasi“ (pažodžiui: „paveikslus žiūrėdami, mažais balsais kalbasi“)

へや の まんなか の いす に おじいさん と おばあさん が すわっています
(heya no mannaka no isu ni ojiisan to obaasan ga suwatteimasu)

Žodžiai: へや – kambarys, まんなか – vidurys, いす – kėdė, おじいさん – senelis, おばあさん – senelė, すわっています – sėdėti (すわる tęstinė forma).
Dalelės: nieko neįprasto :-)
Pažodžiui skambėtų: „kambario vidurio kėdėje senelis ir senelė sėdi“. Natūraliai: „Ant kambario viduryje esančios kėdės sėdi senelis ir senelė“.

おじいさん と おばあさん は きもの を きて、げた を はいています
(ojiisan to obaasan wa kimono o kite, geta o haiteimasu)

Žodžiai: きもの – kimono, きて – vilkėti (bendratis きる, bet naudojama て forma nusakant kelis vykstančius veiksmus (plačiau #46 pamokėlė)), げた – japoniškas apavas mediniais padais, はいています – avėti (tęstinė forma).
Dalelės: vėl nieko neįprasto.
Pažodžiui išverčiame: „senelis ir senelė kimono vilki, geta avi“. Pertvarkius: „Senelis ir senelė vilki kimono ir avi gata“.

おじいさん が おばあさん に いちまい の え を さして、なにか いっています
(ojiisan ga obaasan ni ichimai no e sashite, nanika itteimasu)

Žodžiai: いちまい – vienas plokščias daiktas (žodelis まい naudojamas skaičiuojant plokščius daiktus, kaip kad atvirutes, lapus, paveikslus ir pan.), さして – rodyti (bendraties さす -て forma), なにか – kažkas, いっています – sakyti (bendraties いう tęstinė forma).
Dalelės: に – šiuo atveju nurodo veiksmo tikslą (senelis rodė senelei).
Pažodinis vertimas: „senelis senelei vieną paveikslą rodo ir kažką sako“. Nepažodinis: „Senelis senelei rodo vieną paveikslą ir kažką sako“.

おばあさん は なんどか うなずいて、おじいさん の はなし を おもしろく きいています。
(obaasan wa nandoka unazuite, ojiisan no hanashi o omoshiroku kiiteimasu)

Žodžiai: なんどか – daug kartų, うなずいて – linktelti (うなずく -て forma), はなし – pasakojimas, おもしろく – įdomiai (nuo おもしろい – įdomus(-i)), きいています – klausyti (きく tęstinė forma).
Dalelės: berods visos aiškios.
Pažodžiui išverstume: „senelė daug kartų linksi, senelio pasakojimą įdomiai klauso“. Pertvarkius „Senelė dažnai linksi ir su susidomėjimu klauso senelio pasakojimo“.

Viską sujungus, gauname:
„Aš labai mėgstu paveikslus, todėl dažnai einu į meno galeriją. Yamamoto taip pat nori eiti į meno galeriją. Todėl kitą sekmadienį kartu eisime į meno galeriją.
Dabar mes meno galerijoje apžiūrime paveikslus. Ant sienos kabo daug paveikslų. Priešais mus yra 5, 6 jauni žmonės. Bežiūrėdami paveikslus, tyliai kalbasi.
Ant kambario viduryje esančios kėdės sėdi senelis ir senelė. Senelis ir senelė vilki kimono ir avi gata. Senelis senelei parodo vieną paveikslą ir kažką sako. Senelė dažnai linksi ir su susidomėjimu klauso senelio pasakojimo.“

Kaip matyti, natūralumo vis dar trūksta ir reikėtų sakinius dar truputį paredaguoti. Tai tuo pačiu parodo, kad japonų ir lietuvių kalbos logika neretai ganėtinai skiriasi. Bet prie to laikui bėgant priprantama :-)

またね
Ja mata ne

Advertisements
  1. Justas
    2009/10/19 23:45

    Labai ačiū! Tokia teksto analizė labai vertinga, ypač su paaiškinimais. Apskritai labai gerai, kad pateikiamas tekstas. Man asmeniškai lengviau mokytis skaitant tekstą – tuomet kartojasi žodžiai, gramatinė struktūros ir lengviau įsimenama. Tačiau norėtųsi kad be teksto užrašyto vien hiragana būtų šiek tiek kanji (galbūt vien hiragana ir po to su kanji). Taip būtų įsimenami nauji hieroglifai.
    Pats pabandžiau susirasti atitinkamus kanji (tikiuosi teisingai parašiau?):

    私は画がだいすきですから、よく美術館へ行きます。 やまもとさんも美術館へ行きたがっています。 それで私たちは来週の日曜日に一緒に美術館へ行きます。 私たちは今美術館で画を見ています。 壁には画が沢山掛かっています。 私たちの前に五、六にんの若い人たちがいます。 画を見ながら、小さい声で話しています。 部屋の真中の椅子におじいさんとおばあさんが坐っています。 おじいさんとおばあさんは着物を着て、下駄を履いています。 おじいさんがおばあさんに一枚の画を指して、何か言ってます。 おばあさんはなんどか頷いて、おじいさんの話を面白く聞いています

    Dar kartą ačiū!

  1. No trackbacks yet.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: