#45 apie klausimus ir įvardžius

こんにちは
Konnichiwa,

kaip jau minėjau anksčiau, paprasčiausias būdas kažko paklausti yra tiesiog か (ka) pridėjimas sakinio gale: 行きますか (ikimasu ka) – „Eini?“, きょう、食べましたか (kyou, tabemashita ka) – „Ar šiandien valgei?“, これ は さとう です か (kore wa satou desu ka) – „Ar čia cukrus?“ ir pan.

Klausti galima ir sakant žodį ar sakinį su kylančia intonacija: あした? (ashita) – „rytoj?“, なまえ は? (namae wa) – „vardas?“. Dažniausiai tokie klausimai suprantami iš konteksto, praleidžiant žodžius, kurie kartotųsi. Paskutinio pavyzdžio atveju pilnas sakinys būtų: なまえ は 何 です か (namae wa nan desu ka) – „Koks yra tavo vardas?“. Bet jeigu abu kalbantys supranta, apie ką kalbama, dažnai dalis žodžių nutylima.

Norint paklausti sudėtingiau, prireiks naudoti klausiamuosius žodelius: „kaip“, „kur“, „kada“, „su kuo“, „kodėl“, „kiek“ ir t.t. Jų naudojimas japonų kalboje ne visada toks kaip lietuvių, todėl tiesiog versti lietuviškus klausimus pažodžiui nėra pats geriausias pasirinkimas ir reikia žinoti tinkamus atitikmenis.

Čia paminėsiu dažniausius klausiamuosius žodelius ir jų naudojimą:

(nan, nani) – „kas“ (negyviems daiktams) arba „kiek“, jeigu naudojame junginiuose su kitais žodžiais (何時 (nan ji, kiek valandų), 何さい (nan sai, kiek metų), 何人 (nan nin, kiek žmonių) ir kt.). Tačiau priklausomai nuo situacijos ir naudojamo veiksmažodžio gali būti verčiamas ir kitais žodžiais.

そこ に 何 です か (soko ni nan desu ka) – Kas ten?
リマスさん は 何 さい です か (rimasu san wa nan sai desu ka) – Kiek metų Rimui?
あした、何 を します か (ashita, nani o shimasu ka) – Ką veiksime rytoj?

だれ (dare) – „kas“ gyviems daiktams (mandagi forma – どなた (donata)).

あの 人 は だれ です か (ano hito wa dare desu ka) – Kas tas žmogus?

いつ (itsu) – „kada“. Norint klausti apytiksliai, pridedame ごろ (goro).

コンサート は いつ ごろ はじまります か (konsaato wa itsu goro hajimarimasu ka) – Kada maždaug prasideda koncertas?

どこ (doko) – „kur“.

どこ はしります か (doko hashirimasu ka) – Kur bėgi?

ど れ (dore) – „kuri(s)“ (renkantis vieną iš daugiau nei dviejų). Naudojant prieš daiktavardį pavirsta į どの (dono). Jeigu yra tik du pasirinkimo variantai, naudojamas どちら (dochira).

どの いろ が すき です か (dono iro ga suki desu ka) – Kuri spalva tau patinka?
この 本 と その 本 と どちら が すき です か (kono hon to sono hon to dochira ga suki desu ka) – Kuri knyga labiau patinka – šį ar ta?

Visi šie penki žodeliai gali turėti dar po tris nesunkiai įsimenamas variacijas:

Pridėjus prie kiekvieno か (ka), gauname žodžius lietuviškai prasidedančius „kaž-“:

何か (nanka, nanika) – kažkas (negyviems)
だれか (dareka) – kažkas (gyviems)
いつか (itsuka) – kažkada
どこか (dokoka) – kažkur
どれか (doreka) – kažkuri(s)

どこか で おかね を なくしました (dokoka de okane o nakushimashita) – Kažkur pamečiau pinigus.

Jeigu prie pradinių žodelių pridėsime でも (demo), gausime žodžius prasidedančius „bet“:

何でも (nandemo) – bet kas (negyviems)
だれでも (daredemo) – bet kas (gyviems)
いつでも (itsudemo) – bet kada
どこでも (dokodemo) – bet kur
どれでも (doredemo) – bet kuri(s)

なんでも いい です (nandemo ii desu) – Gerai bet kas (tiks bet kas).

Galiausiai, jeigu prie žodžių pridedame tik も (mo), tuomet gauname du skirtingus variantus:

何も (nanimo) – niekas (negyviems)
だれも (daremo) – niekas (gyviems)

Šiuos du naudojame tik neigiamuosiuose sakiniuose:

なにも みませんでした (nanimo mimasendeshita) – Nieko nemačiau

いつも (itsumo) – visada
どこも (dokomo) – visur
どれも (doremo) – „visi“, „visos“, „kiekviena(s)“ arba „nė viena(s)“ (renkantis iš duotų galimų)

Šie gali būti naudojami tiek teigiamuose, tiek neigiamuose sakiniuose.

本 は どれも つまらない です (hon wa doremo tsumaranai desu) – Visos šios knygos yra nuobodžios.
本 は どれも つまらなくない です (hon wa doremo tsumaranakunai desu) – Nė viena iš šių knygų nėra nuobodi.

Kiek nukrypus nuo klausiamųjų žodelių, vėl grįžkime prie jų. Dar keli svarbūs:

なぜ (naze) – „kodėl“ arba sinonimiški ir labiau šnekamosios kalbos どうして (doushite) bei 何で (nande).

そら は どうして あおい です か (sora wa doushite aoi desu ka) – Kodėl dangus mėlynas?

いくら (ikura) – „kiek“, kalbant apie pinigus. Klausiant apytiksliai, pridedame ぐらい (gurai).

バナナ は いくら です か (banana wa ikura desu ka) – Kiek kainuoja bananai?

い くつ (ikutsu) – „kiek“, kalbant apie daiktų skaičių, tačiau nenaudojamas klausiant apie laiką ar trukmę. Klausiant apytiksliai, pridedamas ぐらい.

れいぞく に リンゴ が いくつ ぐらい です か (reizoku ni ringo ga ikutsu gurai desu ka) – Kiek maždaug šaldytuve yra obuolių?

どのぐらい (donogurai) – „kiek“, kalbant apie laiką ar trukmę.

どのぐらい かかります (donogurai kakarimasu) – Kiek tai užtruks?

どうやって (douyatte) arba rečiau naudojamas どのように (donoyouni) – „kaip“, „kokiu būdu“.

どうやって うち に かえります (douyatte uchi ni kaerimasu) – Kaip (kokiu būdu) grįši namo?

どんな (donna) – „koks“.

きょう、どんな てんき です か (kyou, donna tenki desu ka) – „Koks šiandien oras?“

Skirtingai nei lietuviškuose sakiniuose, kur klausiamasis žodelis praktiškai visada iškeliamas į priekį, japoniškuose jis gali būti ir sakinio viduryje. Dažniausiai prieš tai pasakomos įvairios aplinkybės (laikas, vieta, sakinio tema) ir tik tuomet keliamas klausimas.

Pavyzdžiui, jeigu lietuviškai mes klaustume „Kiek laiko užtruks su traukiniu nuvykti iš Prancūzijos į Angliją?“, tai japoniškai visa tvarka yra priešinga – フランス から イギリス まで でんしゃ で どのぐらい じかん が かかります (furansu kara igirisu made tensha de donogurai jikan ga kakarimasu) (pažodžiui: „Prancūzijos nuo Anglijos iki traukiniu su kiek laiko trunka?“).

Svarbu neužmiršti ir tai, kad sakinyje naudojant objektą, apie kurį klausiama, reikia naudoti dalelytę が (ga), o ne は (wa), nes tas objektas tampa pagrindine sakinio dalimi. Prieš tai buvusiame sakinyje じかん (jikan, laikas) įgavo dalelytę が, nes būtent jį mes klausdami ir akcentuojame.

Čia, žinoma, ne visi klausiamieji žodeliai, bet kitus išsiaiškinsime vėliau.

じゃまたね
Ja mata ne

Advertisements
  1. MokinysX
    2010/10/02 09:47

    Labas,
    Gal galėtum paiškinti is kur atsiranda お raidė prie žodžio かね sakinyje
    どこか で おかね を なくしました。

    • linasd
      2010/10/02 22:38

      お padaro kai kuriuos daiktavardardžius mandagesniais arba pagarbesniais. Apie tai turėtų būti ateityje atskira pamokėlė :-)

  2. 2011/05/30 13:54

    niwa ni nan desu ka.
    ka reiskia tas ni???

    • linasd
      2011/05/30 14:27

      NI yra vietą arba kryptį rodanti dalelytė.

  1. 2010/03/26 19:42

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: