#33 dalelytė に; apie būti

こんにちは,
Konnichiwa,

に (ni) yra dar viena svarbi dalelytė. Ja nurodomas vietininko linksnis, veiksmo tikslas ar veiksmas į kažką (arba iš kažko), jeigu naudojama po daiktavardžio; tikslus laikas, kai naudojama po žodžių nusakančių laiką; bei kai kurios kitos reikšmės, kurias išmoksime vėliau. Šį kartą apie pirmas dvi.

Jeigu po daiktavardžio eina dalelytė に, ji nurodo vietininko linksnį arba tai, kad daiktavardis yra veiksmo tikslas. Jeigu nurodomas vietininko linksnis, に naudojama tik su tais veiksmažodžiais, kurie nenusako jokio konkretaus aktyvaus veiksmo (kaip kad ある / いる (aru (-u grupės) / iru (-ru grupės), pirmasis reiškia „būti“ negyviems daiktams, antrasis – gyviems)).

Pavyzdžiui:
Vieta: draugas yra mokykloje – ともだち は がっこう います (tomodachi wa gakkou ni imasu); kėdė buvo kambaryje – いす は へや ありました (isu wa heya ni arimashita).
Veiksmo tikslas: Rūta išvyko į Japoniją – ルータ は にほん いきました (ruta wa nihon ni ikimashita); jis taps dailininku – かれ は がか なります (kare wa gaka ni narimasu).

Jeigu に naudojame po žodžių nusakančių laiką, jie tampa labiau išryškinami ir akcentuojami. Tai reikalinga tada, kai konkretus laikas yra pagrindinė sakinio tema. Aišku, skirtumas tarp sakinių gali būti labai nežymus. Pavyzdžiui:

Kitą savaitę bus mano gimtadienis – らいしゅう わたし の たんじょうび です (raishuu watashi no tanjoubi desu)

– Ar tavo gimtadienis šią savaitę? – あなた の たんじょうび は こんしゅう です か (anata no tanjoubi wa konshuu ni desu ka)
– Ne, kitą savaitę. – いいえ、らいしゅう (iie, raishuu ni)

Ir dar trumpai apie veiksmažodį „būti“. Japoniškai jis gali būti pasakomas keliais būdais. Pirmasis jau anksčiau išmoktas だ / です (da / desu). Juo nurodoma kad kažkas yra kažkas arba kažkoks: こども は うれしい です (kodomo wa ureshii desu, vaikas yra linksmas), かのじょ は せんせい です (kanojo wa sensei desu, ji yra mokytoja) ir pan. Tuo tarpu šiandienos žodžiai ある ir いる taip pat reiškia “būti”, tačiau su prasme „egzistuoti“, kai nusakomas pats daikto buvimas, o ne jo savybės. Tarkime, ねこ は へや に います (neko wa heya ni imasu, katė yra kambaryje) arba ここ は たくさん の ほん が あります (koko wa takusan no hon ga arimasu, čia yra daug knygų). Tai gali būti iš pradžių painu, ypač todėl, kad lietuvių kalboje šie trys japoniški žodžiai dažnai atitinka tą patį „yra“, bet perpratus viskas tampa paprasta :-)

* * * * *

Išverskite: šiandien aš neisiu į universitetą; lentynoje (tana) buvo knygos, žurnalai ir kita; savaitgalį (shuumatsu) jis visada vyksta į kaimą (inaka); vakar visi ėjome į koncertą; mokytojas rado (mitsukeru) laišką stalčiuje (hikidashi).

* * * * *

Nauji žodžiai:
ある (aru, -u grupė) – būti, egzistuoti (negyviems daiktams)
いる (iru, -ru grupė) – būti, egzistuoti (žmonėms ir kitiems gyvūnams)
いく (iku, -u grupė) – eiti, važiuoti, vykti, keliauti
たな (tana) – lentyna
しゅうまつ (shuumatsu) – savaitgalis
いなか (inaka) – kaimas
みつける (mitsukeru, -ru grupė) – rasti
ひきだし (hikidashi) – stalčius

じゃまたね
Ja mata ne

Advertisements
  1. vaidkun
    2010/08/20 08:27

    tana no ue ni hon to zasshi ga arimashita/atta – lentynoje (tiksliau ant lentynos) knygos, zurnalai ir kt. buvo.
    beje nepastebejau veiksmazodziu -u aprasyme siokio tokio dalyko apie aru
    neigiama paprasta jo forma yra nai o ne aranai, bent jau mano ziniomis.

    • linasd
      2010/08/20 11:04

      Tikrai, aru liko pamirštas :-)

  2. vaidkun
    2010/08/20 09:21

    eto.. ne to dalelyte o ya :)

  3. Tautvydas
    2010/12/18 19:35

    O pavyzdyje “Rūta išvyko į Japonija” gal būtų geriau, kad vardas rašytūsi ル–タ, o ne ルタ??? Juk u ilgoji varde. Tai kaip?

    • linasd
      2010/12/18 22:32

      Geras pastebėjimas. ルータ savo skambesiu tikrai būtų artimiau.

  4. vaidkun
    2010/12/20 08:59

    ir siaip pastebejimas.
    teigti kad desu verciamas veiksmazodziu “buti” yra klaidinga. desu yra tiesiog mandagumo formalumas pridedamas prie iprastu formu pavercia jas mandagiomis.
    jei desu tirkai = yra.
    kaip tada pvz verstume. tabetai desu. ikun desu etc.

    desu labai specifinis ir turintis daug prasmiu. bet praktiskai be desu sakinys vis tiek liks gramatiskai teisingas tik maziau formalus.
    o kai kur desu ar jo paprastos formos da is vis japonu nenaudojamas nors gramatiskai teisingas.
    desu kaip ir pvz morau, ageru, itadaku turi labai specifine japonu kalbai budinga prasme jous versti tiesiogai ne visadas imanoma.
    ageru reiksme pvz kanji yra aukstyn.. ir pagrinde verciama duoti. bet jis galimas naudoti tik duodant kitam/kitai grupei ne sau/savai grupei.. ir duoti galima ne tik daiktus bet bet kokia nauda tame tarpe ir junginai su veiksmazodziu. morau gali buti isverstas taip pat duoti tik priesingai (zemyn) nauda man ar mano grupei.

    • linasd
      2010/12/20 09:14

      Žinau visą šią diskusiją dėl desu vertimo, tačiau manau, jog paprasčiausia lietuviškos kalbos logikoje jį suprasti kaip “yra”. Pagrindinis mano argumentas yra desu kaitaliojimas. Jeigu mes リンゴでした išverčiame kaip “buvo obuolys”, tai kodėl リンゴです neturėtume versti “yra obuolys”? Tiesiog japonų kalboje esamasis laikas leidžia daugiau nutylėjimų ir nebūtina sakyti “desu” ar “da”, nes visi supras, jog jeigu nieko nesakoma, tuomet kalbama apie esamąjį laiką. Tačiau būtajame laike nutylėjimai jau neįmanomi ir be “desu” mes neišsiversime, norėdami išlaikyti sakinį gramatiškai teisingu.

      Galbūt klystu, pataisyk :-)

      Sutinku, kad tiesiogiai versti _sakinius_ iš japonų kalbos į lietuvių įmanoma tik retais atvejais, tačiau nematau problemos pavienius ageru/itadaku versti kaip “duoti”, o morau kaip “gauti”.

  5. vaidkun
    2010/12/20 16:01

    nemau kad klystate.
    tiesiog mano pastebejimas kad tie kurie mokosi kaldami turetu keisti siek tiek mastyma.
    taip kartais desu arba da yra teikalingi suteikti laika bet ne visada pvz i budvardis net butuoju laiku naudos desu: oishikatta desu – buvo skanu. ir japonai supras oishikatta. bet dar neteko girdet oishiktata da. todel kartais desu tinka o da ne pvz po ii da negirdejau vartojama ii desu girdejau.

    • vaidkun
      2010/12/20 16:03

      p.s. reiketu nepamirsti kad snekamojoje kalboje japonijoje yra ne vienas dealektas ir ju vartojamos formos ir kai kurie zodziai skiriasi.

  1. 2010/03/26 19:42

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: