Pradžia > 動詞 (doushi - veiksmažodžiai), 文法 (bunpou - gramatika) > #28 -u veiksmažodžiai (2); Itadakimasu!

#28 -u veiksmažodžiai (2); Itadakimasu!

こんにちは,
Konnichiwa,

-u veiksmažodžių praeities laiko -ます forma sudaroma padarant tokius pačius paskutinės raidės pakeitimus kaip ir esamajame laike – perkeliant į い (I) grupę.

Būtojo laiko teiginys: paskutinę raidę keičiame į atitinkamą I grupės raidę ir pridedame ました
-> い + ました = いきまし
iku (eiti) -> iki + mashita = ikimashita (ėjau, ėjai, ėjo, …)
Būtojo laiko neiginys: paskutinę raidę keičiame į atitinkamą I grupės raidę ir pridedame ませんでした
-> い + ません でした = いきません でした
iku (eiti) -> iki + masen deshita = ikimasen deshita (nėjau, nėjai, nėjo, …)

Kiek sudėtingiau viskas tampa sudarant paprastą, o ne mandagią -ます, formą, nes skirtingas galūnes bendratyje turintys veiksmažodžiai, skirtingai pakinta. Juos galima suskirstyti į keturias grupes:

Besibaigiantys す (su) vietoje jos įgauna した (shita).
Pavyzdžiui: はな (hanasu, kalbu) -> はなした (hanashita, kalbėjau)
Besibaigiantys く ir ぐ (ku ir gu) – įgauna atitinkamai いた (ita) arba いだ (ida).
Pavyzdžiui: か (kaku, rašyti) -> かいた (kaita, rašiau); およ (oyogu, plaukti) -> およいだ (oyoida, plaukiau). Vienintelė šios grupės išimtis yra いく (iku, eiti) -> いった (itta, ėjau)
Besibaigiantys む、ぶ ar ぬ (mu, bu ar nu) – įgauna んだ (nda)
Pavyzdžiui: の (nomu, gerti) -> のんだ (nonda, gėriau); あそ (asobu, žaisti) -> あそんだ (asonda, žaidžiau); し (shinu, mirti) -> しんだ (shinda, miriau).
Besibaigiantys る、う ar つ (ru, u ar tsu) – įgauna った (tta)
Pavyzdžiui: かえ (kaeru, grįžti) -> かえった (kaetta, grįžau); か (kau, pirkti) -> かった (katta, pirkau); ま (matsu, laukti) -> まった (matta, laukiau).

Trumpiau tai galima užrašyti taip:
す – した
く – いた
ぐ – いだ
む、ぶ、ぬ – んだ
る、う、つ – った

Ši -u veiksmažodžių būtojo laiko formą dažnai vadinama -た (-ta). Ir nors jos sudarymas reikalauja pastangų ir laiko, tačiau ateityje ji bus labai naudinga, nes naudojama keletoje svarbių gramatinių konstrukcijų. Be to, panašiu principu yra sudaroma ir dažnai naudojama vadinamoji -て (-te) forma, kurią išmoksime vėliau.

Būtojo laiko paprastas neiginys sudaromas daug paprasčiau. Tiesiog nuo esamojo laiko neiginio formos numetama paskutinė raidė い ir pridedama かった.
わかる -> わからない – い + かった = わからなかった
wakaru (suprasti, bendratis) -> wakaranai (nesuprantu, esamojo laiko neiginys) – i + katta = wakaranakatta (nesupratau, būtojo laiko neiginys).

* * * * *

Išverskite: Aš ir draugas linksmai kalbėjome; jis greitai (hayaku) rašė (kaku); tėtis ryte nevalgė; vakare (yuube) visi (mina) ilsėjomės (yasumu); Ar matei? Ne, nemačiau.
Perskaitykite: わたし は ゆっくり (lėtai) かきました; あさ ともだち は たべませんでした; わたし と ちち は たのしい はなしました; ようべ みな は やすみました; みた? いいえ、みなかった。

* * * * *

KALBA
Prieš valgant japonai sako いただきます (itadakimasu, pažodžiui išvertus „priimkime (maistą)“, bet lietuviškas atitikmuo būtų „skanaus!“), o prieš geriant かんぱい (kanpai, “į sveikatą”). Po valgio sakoma ごちそうさま でした (gochisousama deshita, „buvo skanu“), ypač kai netoliese yra žmogus, kuris gamino valgį. Pamačius valgį galima pasakyti おいしい そう (oishii sou, „atrodo skaniai“), o paragavus – おいしい (oishii, „skanu“). Jeigu nenorite valgyti siūlomo maisto ar gerti gėrimo, galite atsisakyti pasakydami けっこう です (kekkou desu, pažodžiui „man jau gerai“).

* * * * *

Nauji žodžiai:
しんぶん (shinbun) – laikraštis
はやく (hayaku) – greitai
ゆっくり (yukkuri) – lėtai
みな (mina) – visi (žmonės)
かく (kaku) – rašyti
やすむ (yasumu) – ilsėtis, nedalyvauti

また あした
mata ashita!

Reklama
  1. Ice princess
    2010/08/21 21:05

    doumo arigatou gozaimasu

  2. MokinysX
    2010/09/04 16:40

    Sveikas Linai, gal kartais iš patirties žinai kokių nesudetingų knygų ar seip su kuo būtų galima praktikuotis japonų kalbą? Suprantu, kad tau teko išvažiuoti i Japoniją, tai gavai progos gerai pasipraktikuoti :)

    • linasd
      2010/09/04 17:37

      Priklauso nuo to, kokį aspektą nori treniruotis.

      Jeigu gramatiką, yra internete (tarkime, gigapedijoj) daug knygų su pratimais. Be to, gali prisiregistruoti lang-8.com puslapyje ir rašyti savo dienoraštį ar šiaip rašinėlius, kuriuos patikrins kiti žmonės ir ištaisys blogas vietas.

      Jeigu rašybą, turi tiesiog rašyti, perrašinėti japoniškus tekstus, kurti savus ir pan. Gali ieškoti susirašinėjimo draugo iš Japonijos ar pan.

      Jeigu skaitymą – skaityk. Jeigu kalbėjimą – ieškok galimybių kalbėti, bandyk surasti Japonijoje draugų per skype ir t.t.

      Jeigu klausymą – klausyk japoniško radijo, žiūrėk filmus, klausyk japoniškų pamokėlių podcastų (kad ir iš japanesepod101).

      Žodžiu, turi tam skirti laiko ir ieškoti įvairių būdų kaip kuo dažniau susidurti su japonų kalba ir ją pačiam naudoti.

      Jeigu norėtum apie kažkurį būdą pakalbėt konkrečiau – rašyk ;-)

  3. Tautvydas
    2010/09/19 10:17

    ありがとう ございます

  4. Tautvydas
    2010/11/06 20:12

    “かく (kaku, rašyti) -> かいた (kaitai, rašiau)” Ar netūrėtų būt parašyta ‘kaita’, o ne ‘kaitai’?

  1. 2010/03/26 19:43

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: