Pradžia > 動詞 (doushi - veiksmažodžiai), 文法 (bunpou - gramatika) > #27 -u veiksmažodžiai (1); aš esu kažkas

#27 -u veiksmažodžiai (1); aš esu kažkas

こんにちは,
Konnichiwa,

pabaigę -ru veiksmažodžius, pereikime prie vadinamųjų ごだん (godan) arba -u veiksmažodžių. Jų pavertimas į įvairias gramatikos formas yra kiek sudėtingesnis, bet viskas vyksta pagal griežtas taisykles, kurias nesunku atsiminti.

-u veiksmažodžiai yra tie, kurie baigiasi garsu „u“. Pagal japonišką abėcėlę, tai galėtų būti šios raidės: う、く、ぐ、す、つ、ぬ、ぶ、む ir, deja, る. Sakau deja, nes tai įveda painiavos bandant atskirti -ru ir -u veiksmažodžius. Pavyzdžiui, žodis かえる (kaeru, grįžti) nors ir baigiasi -ru, bet priklauso -u grupei ir jį reikia atskirai įsiminti. Laimei, tokių veiksmažodžių nėra daug :-)

-u veiksmažodžio pavertimas į esamojo laiko neiginį ar teiginį vyksta labai panašiai kaip ir su -ru veiksmažodžiais – atitinkamai pridedant ます (masu) ir ません (masen). Skirtumas tik tas, kad prieš tai paskutinis žodžio garsas keičiasi į い (I) grupės garsą. Tai nesunku suprasti prisiminus japonišką abėcėlę: joje yra penkios balsės あ、い、う、え、お (A, I, U, E, O), kurios sudarę skiemenis su 8 priebalsėm. Visų veiksmažodžių pagrindinės formos baigiasi う (U) grupės galūne: う、く、ぐ、す、つ、ぬ、ぶ、む ir る (U, KU, GU, SU, TSU, NU, FU, MU ir RU). Jeigu mes peršoktume į い grupę, atitinkamai turėtume: い、き、ぎ、し、ち、に、び、み ir り (I, KI, GI, SHI, CHI, NI, BI, MI ir RI). Tai vaizdžiai galite pamatyti hiraganos abėcėlės lentelėje. Šie šokinėjimai yra labai būdingi -u grupės veiksmažodžiams, juos gramatiškai kaitaliojant ir pasitaikys dar ne vieną kartą.

Pereikime prie konkrečios taisyklės ir pavyzdžio.

Mandagi -ます forma:
Esamojo laiko teiginys: paskutinę raidę keičiame į atitinkamą I grupės raidę ir pridedame ます.
-> の + ます = のみます
nomu (gerti) -> nomi + masu = nomimasu (geriu, geri, geria, …)
Esamojo laiko neiginys: paskutinę raidę keičiame į atitinkamą I grupės raidę ir pridedame ません.
-> の + ません = のみません
nomu (gerti) -> nomi + masen = nomimasen (negeriu, negeri, negeria, …)

Skirtumą tarp -ru ir -u veiksmažodžių galima gerai pavaizduoti žodžiu きる (kiru), kuris gali būti tiek -u, tiek -ru grupės ir bendraties formoje reiškia tiek „pjauti“, tiek ir „vilkėti“ (kai kuriais atvejais jo reikšmė suprantama tik iš konteksto arba matant rašytinį tekstą (skiriasi kanji)). Tačiau sudarant mandagią -ます formą vienodumo nelieka: きる (pjauti, -u grupė) pavirsta į きります (kirimasu, pjaunu), o きる (vilkėti, -ru grupė) į きます (kimasu, vilkiu).

Paprastas esamojo laiko teiginys, kaip ir -ru veiksmažodžiams, būtų tiesiog pagrindinės formos naudojimas. Tad draugui galite sakyti わたし は のむ (watashi wa nomu, aš geriu). Paprastas neiginys yra kiek sudėtingesnis, nes -u veiksmažodžio paskutinė raidė vėl mėgsta keistis. Šį kartą į atitinkamą あ (A) grupės raidę. Išimtis tėra tik raidė う, kuri keičiasi į わ (WA).

Paprasta forma:
Esamojo laiko teiginys: naudojama bendratis.
のむ
nomu (geriu, geri, geria, …)
Esamojo laiko neiginys: paskutinę raidę keičiame į atitinkamą A grupės raidę ir pridedame ない.
-> の + ない = のまない; BET – か -> か + ない = かわない (ne かあない)
nomu (gerti) -> noma + nai = nomanai (negeriu, negeri, negeria, …); BET – kau (pirkti) -> kawa + nai = kawanai (ne kaanai).

* * * * *

Išverskite: draugas įdomiai kalba (hanasu); vyresnis brolis (ani) bėga (hashiru, -u grupė); ar miegi? (neru, -ru grupė); Hiroshi-san gražiai (utsukushii) dainuoja (utau); jis (kare) viską (zenbu) supranta (wakaru, -u grupė); dabar nežinau (shiru, -u grupė).
Perskaitykite: ひろしさん は ぜんぶ わかります、あに は おもしろい はなします、かれ は うつくしい うたいます、いま しりません、とねます か、いま わたし は はしります。

* * * * *

KALBA
Pasakyti savo vardą, profesiją, tautybę ar kt. galima naudojant paprastą konstrukciją わたし は ____ です (watashi wa ____ desu, „aš ____ esu“). Užtenka tik į tarpą įdėti atitinkamą žodį. Pavyzdžiui わたし は リナス です。がくせい です。リトアニア じん です。(watashi wa rinasu desu. gakusei desu. ritoania jin desu., Aš esu Linas. Esu studentas. Esu lietuvis). Jeigu kalbate oficialioje aplinkoje, prieš šią frazę gerai pasakyti ir mandagų pasisveikinimą はじめまして (hajime mashite, pažodžiui „matomės pirmą kartą“). Prisistatymas paprastai užbaigiamas pasakant (どうぞ) よろしく おねがい します ((douzo) yoroshiku onegai shimasu, pažodžiui „elkis su manim gerai“), nors kalbant panašių žmonių būryje ir neoficialioje aplinkoje ši frazė dažnai sutrumpinama tiesiog iki よろしく (yoroshiku). Tačiau kaip visada, sutrumpinimai nėra laikomi mandagumo parodymu ir su mokytojais, direktoriais ir pan. geriau taip nekalbėti :-)

* * * * *

Nauji žodžiai:
あに (ani) – vyresnis brolis
ぜんぶ (zenbu) – viskas
はしる (hashiru) – bėgti
ながい(nagai) – ilga(s)
うつくしい (utsukushi) – gražus(-i)
うたう (utau) – dainuoti
わかる (wakaru) – suprasti
しる (shiru) – žinoti

きをつけて
Ki o tsukete!

Reklama
  1. Ice princess
    2010/08/13 14:52

    gal zinot kur galima labai tiksliai issiversti frazes?

    • linasd
      2010/08/13 15:08

      Tikriausiai nepasakysiu nieko naujo, bet tiksliausiai išverstų japoniškai mokantis žmogus :-) Tad patogiausia kreiptis į vertimų biurus, nebent turi kokį pažįstamą.

  2. Ice princess
    2010/08/18 13:34

    tai va neturiu pazystamu o i tuos biurus vertimo nelabai noriu kreiptis. paciai teks verstis kaip galima tiksliau. doumo arigatou gozaimasu

  3. MokinysX
    2010/09/03 04:53

    Sveiki,
    Ziurejau i sakini “ar miegi?“. Galvojau ir turbut japoniskai bus – ねます か?。
    Pataisykit jei klystu.

    • linasd
      2010/09/03 07:06

      Teisingai :-)

  4. Katsu
    2012/05/29 18:24

    Ar ne aiškiau būtų aiškinti, jog mandagioji esamojo laiko forma sudaroma, nuimant “u“ ir pridedant “imasu“ bei “imasen“. Žinoma, žiūrint į aiškinimą tekste ir šį “imasu“ būdą, atrodo kaip “sviestas sviestuotas“, bet man atrodo, taip paprasčiau. Nebent yra kokie išskirtiniai atvejai, kai “imasu“ gali maišyti sudarant mandagiąją formą?

    • linasd
      2012/05/30 01:13

      Tiesa, galima aiškinti ir taip. Tiesiog šis šokinėjimas per raides kartojasi ir kitur, todėl naudinga prie jo priprasti, ypač prie garsų keitimosi iš “su“ į “shi“ ir iš “tsu“ į “chi“.

      • Katsu
        2012/05/30 18:49

        Labai ačiū, nes pasirašius kelis pavyzdžius, tarp jų nebuvo nei matsu, nei motsu ar kt., tad net nepagalvojau apie šį pasikeitimą. Tada tikrai geriau taviškis aiškinimas :) (tą kitą aiškinimą radau kitame šaltinyje, bet ten irgi nebuvo jokio pavyzdžio, jog gali keistis iš tsu į chi ir t.t.).

  1. 2009/09/15 19:27
  2. 2010/03/26 19:43
  3. 2010/11/22 16:49

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: