Pradžia > 動詞 (doushi - veiksmažodžiai), 文法 (bunpou - gramatika) > #26 -ru veiksmažodžiai (2); kaip sekasi, san?

#26 -ru veiksmažodžiai (2); kaip sekasi, san?

こんにちは,
Konnichiwa,

tęsiame apie -ru veiksmažodžius. Jų praeities laikas taip pat sudaromas visai lengvai.

-ます (mandagi) forma:
Būtojo laiko teiginys. Nuo pagrindinės formos numetame る ir pridedame ました:
たべる – る + ました = たべました (valgiau)
taberu – ru + mashita = tabemashita
Būtojo laiko neiginys. Nuo pagrindinės formos numetame る ir pridedame ませんでした:
たべる – る + ませんでした = たべませんでした (nevalgiau)
taberu – ru + masendeshita = tabemasendeshita

Paprasta forma:
Būtojo laiko teiginys. Nuo pagrindinės formos numetame る ir pridedame た:
たべる – る + た = たべた (valgiau)
taberu – ru + ta = tabeta
Būtojo laiko neiginys. Nuo pagrindinės formos numetame る ir pridedame なかった:
たべる – る + なかった = たべなかった (nevalgiau)
taberu – ru + nakatta = tabenakatta

* * * * *

Išverskite:Rasa vėl (mata) pamiršo; praeitą savaitę mažai (sukoshi) miegojau; ryte tėtis nevalgė.
Perskaitykite: あさ ラサさん は たべませんでした、わたし は また しても わすれました、せんしゅう ちち は すこしねました。

* * * * *

KALBA
Japonai kalbėdami apie kitus žmones retai naudoja įvardžius „jis“, „ji“, „tu“ ir pan. Vietoje to sakomas žmogaus vardas, prie kurio prireikus kalbėti mandagiau dar pridedama さん (san) – išvertus „ponas“, „ponia“, tačiau tikslaus žodžio lietuvių kalboje nėra. Todėl visada pravartu įsiminti aplinkinių vardus. Tik nereiktų padaryti klaidos ir さん pridėti po savo vardo. Be to, į kitus galima kreiptis pasakant jų profesiją, kaip kad せんせい (sensei) – „mokytoja(s)“ ir pan.

Pasiteiravimui kaip sekasi yra nemažai frazių. Paminėsiu kelias populiariausias.
お げんきですか (o genki desu ka?) – „kaip jautiesi?“ (požodžiui „ar sveikas/žvalus?“). Geri draugai dažnai šią frazę sutrumpina ir sako tiesiog げんき? (genki?) – „sveikas?“.
いかがですか (ikaga desu ka?) – „kaip sekasi?“ (pažodžiui „kaip yra?“).
だいじょうぶですか (daijoubu desu ka) – „gerai?“ (arba tiesiog だいじょうぶ?). Naudojama išsakant susirūpinimą, kai nujaučiama, jog kažkas įvyko negero.

* * * * *

Nauji žodžiai:
また (mata) – vėl
すこし (sukoshi) – mažai, truputį

きをつけて
Ki o tsukete!

Advertisements
  1. Ice princess
    2010/08/11 12:45

    どうも ありがとう ございます

  2. MokinysX
    2010/09/02 14:43

    せんしゅう(senshuu) – praeita savaite.

  3. Tautvydas
    2011/06/20 14:14

    Sumu – gyventi
    Sumimasen – negyventi
    Bet Sumimasen reiškia ir atsiprašau. Teisingai?
    Tik jeigu taip supratau tai man atrodo, kad užrašymas skiriasi:
    すみません – Atsiprašau
    住みません – Negyventi
    Pataisykit, jei klystu.

    • linasd
      2011/06/20 19:42

      Taip, tarimas abiem atvejais tas pats, tačiau skiriasi rašyba. Vis gi すむ dažniausiai naudojama kaip tęstinė forma, nes gyvenimas tęsiasi ir nėra vienkartinis veiksmas, todėl įprasčiau sakyti 住んでいません, o ne 住みません.

  4. Katsu
    2012/06/01 18:30

    Praeitą savaitę – senshuu ir sakushuu. Ar galima juos abu vienodai naudoti? Ar sakushuu labiau specifinis žodis?

    • linasd
      2012/06/04 01:27

      Reikšmė ta pati, bet senshuu žymiai dažnesnis. Panašus atvejis yra ir su “vakar” – kinou ir sakujitsu, “pernai” – kyonen ir sakunen, ir dar keliais kitais.

  1. 2010/03/26 19:43

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: