#19 Hiragana (8); buvau, esu, būsiu
こんにちは,
Konnichiwa,
truputį giliau panagrinėkime žodį です (desu), jo paprastą formą だ (da) ir pabandykime pasakyti, kad kažkas nėra kažkas, kad kažkas (ne)buvo kažkas arba, kad kažkas bus kažkas.
Jau anksčiau rašiau, kad japonų kalboje tėra tik du laikai: esamasis ir būtasis. Būsimasis laikas išreiškiamas tiesiog naudojant esamąjį laiką ir laiko aplinkybę rodančią į ateitį. Tad šioje vietoje viskas gana paprasta. Apie paprastų veiksmažodžių esamąjį ir būtąjį laikus pakalbėsime vėliau. Šiandien tik apie です (desu), nes jis yra viena iš nedaugelio išimčių, nepaklūsta taisyklėms ir reikalauja atskiro dėmesio.
Jau žinome, kad mandagus „būti“ yra です.
Esamojo laiko neiginys: „nėra“ – では ありません (dewa arimasen).
Būtojo laiko teiginys: „buvau/buvo/…“ – でした (deshita).
Būtojo laiko neiginys: „nebuvau/nebuvo/…“ – では ありません でした (dewa arimasen deshita).
Paprasto „būti“ esamojo laiko teiginys – だ (da)
Esamojo laiko neiginys: じゃ ない (ja nai)
Būtojo laiko teiginys: だった (datta)
Būtojo laiko neiginys: じゃ なかった (ja nakatta)
Tai žinodami galite pasakyti daugybę dalykų: kad kažkas buvo kažkoks, o dabar jau nėra, bet rytoj jau bus kitoks :-) Pavyzdžiui:
Pernai aš buvau mokinys. Dabar esu studentas. Kažkada būsiu mokytojas.
Kyonen watashi wa seito deshita. Ima gakusei desu. Itsuka sensei desu.
きょねん わたし は せいと でした。いま がくせい です。いつか せんせい です。
Kaip matyti, „būsiu“ nusakomas esamuoju laiku, tačiau iš žodžio „kažkada“ galima suprasti, kad kalbama apie ateitį. Be to, tiek lietuvių, tiek japonų kalboje nebūtina kartoti žodžio „aš“, jeigu apie tai suprantama iš konteksto. Todėl antrame ir trečiame sakinyje neparašyta iš naujo わたしは (watashi wa).
Viena iš paskutinių hiragana (arba nuo šiol mokant visas reikiamas raides – ひらがな) eilučių:
RA – ら, RI – り, RU – る, RE – れ, RO – ろ
Primenu, kad šiame puslapyje surasite pdf failą, kuriame parodyta kaip taisyklingai parašyti visas ひらがな raides: http://japanese-lesson.com/characters/hiragana/hiragana_writing.html
* * * * *
Parašykite: omoshiroi (įdomus(-i)), furui (sena(s)), shiroi (balta(s)), benri (patogus(-i)), raigetsu (sekantis mėnesis), atarashii (nauja(s)), ikura (kiek?), karai (aštrus (maistas)), tokoro (vieta), kirei (gražu, švaru, tvarkinga); Kitą mėnesį kambarys (へや、heya) bus tvarkingas, ryte (あさ, asa) draugas buvo linksmas, knyga nėra įdomi, aš nebuvau mokytojas.
Perskaitykite ir išverskite: あたらしい、ふるい、いくら、ところ、おもしろい、きれい、らいげつ、しろい、べんり、からい; あさ ともだち は たのしい でした、らいげつ へや は きれい です、わたし は せんせい では ありません でした、ほん は おもしろい では ありません。
* * * * *
Žodžiai:
きょねん (kyonen) – pernai
いつか (itsuka) – kažkada, viena dieną
らいげつ (raigetsu) – kitą mėnesį
おもしろい (omoshiroi) – įdomus(-i)
あたらしい (atarashi) – nauja(s)
じゃまたね
Ja mata ne
Japonų kalba 
Labai giriu tavo iniciatyvą ;)
Kaip japoniškai būtų? Japonija yra tekančios saulės šalis.
Jeigu pažodžiui – 日本は日出ずる国です, tačiau sklandžiau skambėtų “Japonija yra vadinama tekančios saulės šalimi“ ar pan.
O kaip skaitosi? : )
nihon wa hiizuru kuni desu
Kore-sis ranka pasiekiamas, ar galima ji naudoti norint pasakyti apie zmogu pvz.: sis zmogus yra geras-Kore hito wa ii desu, ar taip teisingai?
Apie tai plačiau vėlesnėj temoj -> https://japonukalba.wordpress.com/2009/09/11/nr44/
Jeigu atsakyt į tavo klausimą, tai ne, nebūtų teisinga, nes šiuo atveju parodomasis įvardis “šis“ verstųsi kaip KONO (Kono hito wa ii desu). Be to, kalbant apie žmones neretai naudojama mandagesnė forma KOCHIRANO.
Esamojo laiko neiginys: じゃ ない (ja nai) Kaip rasosi tas zenklas po じ ir ka jis reiskia?
Tiesiog じ sujungta su や ir gaunasi JA (džia). Apie tokį jungimą buvo paskutinėje katakanos pamokėlėje, o čia tas pats daroma su hiragana: https://japonukalba.wordpress.com/2009/09/09/nr10/
Hmm taip ir galvojau tik reike pasitikslinti. Nu dar vienas klausimelis なかった kam tas zenklasっ maniau padvigubint raide reikalingas toks zenklasッ? o bus blogai kad as vietoj っ parasysiu ッ?(nepykit jei jau pradejau nervint)
つ ir ツ yra ta pati “tsu“, tik viena iš hiragana, o kita iš katakana abėcėlės. Ankstesnėse pamokėlėse minėjau, kad katakana naudojama daugiausiai iš kitų kalbų atėjusiems, o hiragana – saviems žodžiams užrašyti. Tad pradedamas mokinti gramatikos ir rašiau visur su hiragana, bet galbūt padariau tai per anksti, nes hiragana abėcėlė vis dar neužbaigta ir dėl to atsiranda tokių neaiškumų :-)
Arigatou Gozaimasu
sveiki xD aciu kad sukuret tokia svetaine. norejau paklaust kaip japoniskai draugas?
tomodachi 友達 <kanji ともだち<hiragana
Sveiki! Noriu paklausti i kokia raide keiciama ,,Š“
Į SHI – し arba シ
o kaip parasyti “aš nebuvau mokytojas“ watashi wa sensei dewa arimasen dashita?
Būtent taip :-)
Linai,
Gal gali man į gmail’ą atsiųsti japonų žodynėlį? Na, šiaip aš turiu atsispausdinus, bet man reikia tokio, kur būtų surašyti ir įvardžiai ir veiksmažodžiai ir t.t.
Bet man reikia ne hieroglifų, o tarimo.
Tai kad aš neturiu žodynėlio.
Kodėl dalelytė wa rašosi は yra aišku, bet žodelyje dewa vėl taip pat – では. Čia dėl to, kad atskirti nuo kokio tikrinio (net nebeatsimenu, ar taip vadinasi..) žodžio ar kaip? Tikiuosi, klausimas bus aiškus žinančiam :)
は šioje vietoje yra tiesiog kito žodžio viduryje, o ne kaip atskirą dalelytė. T.y. ではありません reikia suprasti kaip vieną junginį. Be to, nėra japonų kalboje tokio žodžio で :-)