#18 Hiragana (7), kažkas wa kažkas desu

こんにちは,
Konnichiwa,

pamėginkime sudaryti pirmą sakinį, kuriuo galima pasakyti, kad kažkas yra kažkas, arba, kad kažkas yra kažkoks. Pavyzdžiui, „aš esu studentas“ arba „katė yra juoda“. Japoniškai tokio sakinio konstrukcija atrodytų kaip – [kažkas] „wa“ [kažkas arba kažkoks] „desu“. Pirmoje laužtinių skliaustų vietoje mes galime įstatyti bet kokį daiktavardį ar įvardį, o antroje – daiktvardį arba būdvardį. Prieš tai minėti du sakiniai skambėtų taip:

Aš esu studentas – watashi wa gakusei desu – わたし がくせい です

Katė yra juoda – neko wa kuroi desu – ねこ くろい です

は yra dalelytė žyminti sakinio temą. Nors ši abėcėlės raidė turėtų tartis kaip “ha“, tačiau būdama dalelyte tariama kaip “wa“. Ji visada eina po žodžio, kuriuo nurodoma apie ką sakinyje eina kalba. „watashi wa“ reiškia, kad bus kalbama apie mane, o „neko wa“ – apie katę. Tuo pačiu は akcentuojama, kad prieš tai einantis žodis yra sakinyje svarbiausias.

です (tariasi kaip „des“, neryškinant „u“) yra esamojo laiko „būti“. Veiksmažodžiai japonų kalboje neasmenuojami, todėl ですatitinka „yra“, „esu“, „esame“ ir t.t. Kaip minėjau vakar, veiksmažodis visada sakinio gale ir netaisyklinga sakyti „watashi desu gakusei“ ar pan.

Pradėjus kalbėti apie veiksmažodžius, verta paminėti, kad japonų kalboje yra keli mandagumo lygmenys. Jie dažniausiai nurodomi pakeičiant veiksmažodį į mandagesnę formą. Šiuo atveju mums aktualus žodis です jau yra mandagesnės formos ir jį įprasta naudoti kalbant su mažai pažįstamais žmonėmis, mokytojais, vyresniaisiais ir pan. Tuo tarpu kalbant su geru draugu です paprastai nenaudojama ir vietoj jo sakoma arba „paprasta“ forma だ (da), arba apskritai nieko. Tad jeigu einate su draugais ir pamatote juodą katę, galite sakyti ねこ は くろい (だ) (neko wa kuroi (da)).

Yra ir dar aukštesnis mandagumo lygmuo už です. Jis naudojamas kai viena pusė nori pasirodyti nusižeminus prieš kitą ir praktikoje dažniausiai girdimas tarp pardavėjų kalbančių su klientais. Tuomet vietoj です sakoma ございます (gozaimasu).

Grįžtant prie hiraganos, šiandien M eilutė:

MA – ま, MI – み, MU – む, ME – め, MO – も

* * * * *

Parašykite su hiragana: nimotsu (bagažas), machi (miestas), kimono, kami (popierius), sumu (gyventi), nomu (gerti), megane (akiniai), hajime (pradžia), manatsu (vidurvasaris); aš esu žmogus, miestas yra didelis, šuo yra mažas, draugas yra linksmas, tėtis yra liūdnas.

Perskaitykite ir išverskite: はじめ、すむ、にもつ、まなつ、きもの、まち、めがね、まなつ、のむ; ともだち は たのしい です、わたし は ひと です、ちち は かなしい です、いぬ は ちさい です、まち は おおきいです。

* * * * *

Žodžiai:

くるい (kuroi) – juoda(s)
しろい (shiroi) – balta(s)
にもつ (nimotsu) – bagažas
まち (machi) – miestas
すむ (sumu) – gyventi

じゃまたね
Ja mata ne

Reklama
  1. Cappy
    2010/04/05 18:07

    norejau paklausti ar zodzio “gozaimasu“ esomojo laiko yra koks nors neiginys?

    • linasd
      2010/04/05 19:47

      “gozaimasu“ neiginys yra “gozaimasen“ (bendratis – “gozairu“ ir ją galima visaip kaitalioti) :-)

  2. Ice princess
    2010/07/23 12:44

    Arigatou gozaimasu

  3. ***
    2011/01/05 14:20

    arigatou

  4. Shizuka*
    2011/05/17 17:34

    o zodis ,,didelis,, neturetu but su dviem ii? (ookii, nes cia yra tik viena.
    ,, まち は おおきです “?

    • mendoksaitis
      2011/05/24 09:03

      desu jokiu budu nera “buti“ tai tiesiog mandagumo/oficialumo forma.
      taip kai kuriais atvejais desu padeda nusakyti ir laika pvz su na tipo budvardziais.
      kirei deshita buvo svarus/grazus..
      bet daugiau atveju kai desu yra tiesiog desu.
      pvz ii budvardziai butaji lauka gauna su butojo laiko galune katta minus i
      atsukatta desu (tas pats su negative tik galune nai). buvo karsta. butasis laikas bet desu nekinta. (su ii budvardziais familiarus desu atitikmuo da nereikalingas.)
      desu vartojamas daugelyje situaciju, kur reikalaujama officialumo
      ikitai desu – noriu eiti. desu tam tirkais atvejais gali pakeisti masu forma
      ikimasu tam tirkais atvejais gali buti iku no desu. zinoma su tam tikra intonacija ikuN desu geli igauti siek tiek kita atspalvi.

      apie ookii tai yra versija ir su viena i ookina :)

  5. mendoksaitis
    2011/05/24 09:15

    siaip tiesiog idomu man ar tikrai neko ha kuroi desu teisinga ..

    nes kuroi su i naudojams pries apibudinama daiktavardi pvz: kuroi neko.
    neko ha kuro desu man atrodo teisingiau.
    mano patirtis japonu kalboje dar nera didele tai galiu ir klysti.

  1. 2010/03/26 19:42
  2. 2010/09/01 14:49

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: