#67 skaičiuojame daiktus (2)

Skaičiuojant daiktus gali kilti klausimas, ką daryti tokiais atvejais, kuomet nežinome žodelio, su kuriuo skaičiuojamas kažkoks daiktas arba to žodelio daiktas apskritai neturi? Tokiu atveju naudojami taip vadinami つ (tsu) skaičiai, kurie gali padėti išvengti retų skaičiavimo žodelių mokymosi.

Šių skaičių yra 10 ir jie skamba taip:

1 – ひとつ (hitotsu) 2 – ふたつ (futatsu) 3 – みっつ (mittsu) 4 – よっつ (yottsu) 5 – いつつ (itsutsu)

6 – むっつ (muttsu) 7 – ななつ (nanatsu) 8 – やっつ (yattsu) 9 – ここのつ (kokonotsu) 10 – とお (too)

Virš dešimties skaičiuojama įprastine sistema: 11 – じゅういち (jyuu ichi), 12 – じゅうに (jyuu ni) ir t.t.

Tad norėdami pasakyti “kuprinėje yra trys knygos” mes galime rinktis iš dviejų variantų:

Naudojant skaičiavimo žodelį さつ (satsu): カバン には ほん が さんさつ あります (kaban ni wa hon ga sansatsu arimasu)
Naudojant つ skaičių: カバン には ほん が  みっつ あります (kaban ni wa hon ga mittsu arimasu)

Galiausiai lieka abstraktūs kiekį nusanatys žodžiai: たくさん (takusan, daug), おおく (ooku, daug), すこし (sukoshi, truputis/keletas) ir kt. Juos naudojant tereikia nepamiršti vieno dalyko – prieš pažymimąjį žodį naudoti dalelytę の (no).

Į susitikimą atejo daug žmonių: かいごう に おおく の 人 が しゅっせき しました (kaikou ni ooku no hito ga shusseki shimashita)

* * * * *

Žodžiai:
おおく (ooku) – daug
すこし (sukoshi) – mažai, truputis
かいごう (kaigou) – susitikimas
しゅっせき　する (shusseki suru) – dalyvauti

#66 Skaičiuojame daiktus (1)

Daiktų skaičiavimas japonų kalboje nėra itin paprastas. Priešingai nei lietuviškai, mes negalime tiesiog pasakyti skaičiaus ir po jo daikto pavadinimo. Pavyzdžiui, jeigu norėtume pasakyti “trys laikraščiai” ir verstume pažodžiui さん しんぶん (san shinbun), tokią frazę japoniškai kalbantis žmogus gal ir suprastų, tačiau ji tikrai nebūtų teisinga.

Tad kaip skaičiuoti daiktus? Tam reikalingi trumpi žodeliai, iš kurių kiekvienas naudojamas tam tikros rūšies daiktų skaičiavime. Šie žodeliai visada sakomi po skaičiaus, rodančio daiktų kiekį. Kadangi minėtų žodelių yra labai daug, šiandien išmoksime tik kelis pačius dažniausius. Bet prieš tai paimkime vieną kaip pavyzdį ir pažiūrėkime kaip jis gali būti naudojamas sakinyje.

Panagrinėkime žodelį さつ (satsu), kuris naudojamas iš popieriaus lapų surištiems daiktams skaičiuoti. Į tokią kategoriją patenka knygos (本), žurnalai (ざっし), sąsiuviniai (ノート) ir kiti panašūs daiktai. Tad skaičiuodami, tarkime, knygas mes sakysime いっさつ (issatsu, viena knyga), にさつ (nisatsu, dvi knygos)、さんさつ (sansatsu, trys knygos) ir t.t. Sakinyje tai atrodytų taip:

ほん は さんさつ を ください (hon wa sansatsu o kudasai) – Duokite prašau tris knygas.

Jeigu mes daiktų skaičių norime pasakyti prieš patį daiktą, visada tarpe atsiras dalelytė の (no):

カバン に さんさつ の ほん が あります (kaban ni sansatsu no hon ga arimasu) – Kuprinėje yra trys knygos.

Čia dar keletas dažnesnių skaičiavimo žodelių:

-まい (mai) – plokštiems ir ploniems objektams (popieriaus lapams, atvirutėms, lėkštėms ir t.t.)

ご まい の はがき (go mai no hagaki) – Penkios atvirutės

-こ (ko) – nedideliems sferiniams arba kūbiniams daiktams (apelsinams, obuoliams, trintukams ir t.t.)

オレンジ は よん こ を 食べました (orenji wa yon ko o tabemashita) – Suvalgiau keturis apelsinus

-ほん (hon) – ilgiems cilindro formos daiktams (pieštukams, gėlėms, buteliams ir t.t.)

ばら は いくら です か (bara wa ikura desu ka) – Kiek kainuoja rožės?
いっぽん ひゃく えん です (ippon hiaku en desu) – Viena 100 ienų.

-はい (hai) – užpildytiems indams (pilnoms stiklinėms, dubenėliams su maistu ir t.t.)

そば は にはい おねがいします (soba wa ni hai onegaishimasu) – Prašyčiau dvi porcijas soba makaronų.

-ひき (hiki) – mažiems gyvūnams (šunims, katėms ir t.t.)

たなかさん の うち に さんびき の ねこ が います (tanaka san no uchi ni sanbiki no neko ga imasu) – Tanakos namuose yra trys katės.

-かい (kai) – kartams (kai kanji 回) bei pastato aukštams (kai kanji 階)

もう いっかい やってみましょう (mou ikkai yatte mimashou) – Pabandykime dar kartą.
としょかん は にかい に あります (toshokan wa nikai ni arimasu) – Biblioteka yra antrame aukšte.

-さい (sai) – amžiui

ともだち の こども は ごさい です (tomodachi no kodomo wa gosai desu) – Draugo vaikui yra 5 metai.

-にん (nin) – žmonėms

こうぎ は おもしろかった ので、きゅうにん しか きました (kougi wa omoshirokatta node, kyuunin shika kimashita) – Nors paskaita buvo įdomi, atėjo tik 9 žmonės.

Kaip tikriausiai pastebėjote, dėl patogesnio tarimo kartais keičiasi kai kurių skaičiavime naudojamų žodelių tarimas. Tarp šiandien paminėtų visi išskyrus まい (mai) turi bent keletą išimtinių tarimų. Lentelėje jie yra paryškinti:

	−さつ	-ほん	-こ	-はい
1	いっさつ	いっぽん	いっこ	いっぱい
2	にさつ	にほん	にこ	にはい
3	さんさつ	さんぼん	さんこ	さんばい
4	よんさつ	よんほん	よんこ	よんはい
5	ごさつ	ごほん	ごこ	ごはい
6	ろくさつ	ろっぽん	ろっこ	ろっぱい
7	ななさつ	ななほん	ななこ	ななはい
8	はっさつ	はちほん	はっこ	はっぱい
9	きゅうさつ	きゅうほん	きゅうこ	きゅうはい
10	じゅっさつ	じゅっぽん	じゅっこ	じゅっぱい

	−さつ	-まい	-こ
1	いっさつ	いちまい	いっこ
2	にさつ	にまい	にこ
3	さんさつ	さんまい	さんこ
4	よんさつ	よんまい	よんこ
5	ごさつ	ごまい	ごこ
6	ろくさつ	ろくまい	ろっこ
7	ななさつ	ななまい	ななこ
8	はっさつ	はちまい	はっこ
9	きゅうさつ	きゅうまい	きゅうこ
10	じゅっさつ	じゅうまい	じゅっこ

	−ひき	-かい	-さい	-にん
1	いっぴき	いっかい	いっさい	ひとり
2	にひき	にかい	にさい	ふたり
3	さんびき	さんかい	さんさい	さんにん
4	よんひき	よんかい	よんさい	よにん
5	ごひき	ごかい	ごさい	ごにん
6	ろっぴき	ろっかい	ろくさい	ろくにん
7	ななひき	ななかい	ななさい	しちにん
8	はっぴき	はちかい	はっさい	はちにん
9	きゅうひき	きゅうかい	きゅうさい	きゅうにん
10	じゅっぴき	じゅっかい	じゅっさい	じゅうにん

* * * * *

Nauji žodžiai:
ばら (bara) – rožė
やる (yaru, -u grupės) – daryti
としょかん (toshokan) – biblioteka
こうぎ (kougi) – paskaita

#49 mėnesiai ir savaitės dienos

こんにちは
Konnichiwa,

šįkart trumpai apie mėnesių ir savaitės dienų pavadinimus. Palyginus su lietuvių kalba, pas japonus viskas atvirkščiai: mėnesiai yra tiesiog sunumeruoti (pirmas, antras, trečias…), o savaitės dienos turi savo atskirus pavadinimus.

Norint pasakyti mėnesio pavadinimą, tiesiog sakomas jo numeris ir pridedamas žodelis 月 (がつ, gatsu, mėnesis): sausis – 1月 (ichi gatsu), vasaris – 2月 (ni gatsu), kovas – 3月 (san gatsu) ir t.t.

Savaitės dienų pavadinimai turi atskirus pavadinimus:

Pirmadienis – 月曜日 (げつようび, getsuyoubi)
Antradienis – 火曜日 (かようび, kayoubi)
Trečiadieni – 水曜日 (すいようび, suyoubi)
Ketvirtadienis – 木曜日 (もくようび, mokuyoubi)
Penktadienis – 金曜日 (きんようび, kinyoubi)
Šeštadienis – 土曜日 (どようび, doyoubi)
Sekmadienis – 日曜日 (にちようび, nichiyoubi)

Juos galima atsiminti ir pagal pirmuosius kanji: 月、火、水、木、金、土、日, kurie atitinkamai reiškia mėnulis, ugnis, vanduo, medis, auksas (arba metalas), žemė ir saulė. Taip iš tiesų išmokstate daugiau, nei tik savaitės dienas.

Šnekamojoje kalboje savaitės dienų pavadinimai neretai sutrumpinami ir pasakoma tik jų pradžia. Pavyzdžiui, išgirdus 土日 (どにち、donichi), galima suprasti jog kalbama apie savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį). Arba kad ir šioje dainelėje (1:04 min) pasakomas toks junginys kaip 月火水木金土 (げつかすいもくきんど、getsukasuimokukindo) :-)

じゃまたね

#42 dar apie laiką

こんにちは
Konnichiwa,

dar truputį apie laiką. Kaip jau minėjau anksčiau, jeigu laikas tampa pagrindine sakinio tema, reikia naudoti dalelytę に. Kalbant apie valandas ir minutes taip dažniausiai ir nutinka.

Susitiksime 9:30 – 9時半に あいます (ku ji han ni aimasu)
Koncertas prasidės 22 val. – コンサート は 22時に はじまります (konsaato wa ni jyuu ni ji ni hajimarimasu)

Klausiant „kiek dabar valandų?“ visada naudojamas žodelis 何 (nan, kas?). Jis japonų kalboje labai universalus, gali būti pridedamas prie įvairių žodžių, įgauti įvairias dalelytes ir taip pavirsti į lietuvių kalbos atitikmenis „kas“, „kiek“, „ką“ ir pan. Šiuo atveju tai atrodo taip:

Kiek dabar valandų? – 今、何時ですか (ima, nan ji desu ka) (kablelis naudojamas tiesiog nurodyti pauzę tarp žodžių)

Norėdami pasakyti ne konkretų laiką, bet trukmę privalome žinoti dar vieną mažą žodelį – かん (kan, intervalas). Jis naudojamas po žodžio 時, tačiau niekada po žodžio 分.

Knygą skaičiau antrą valandą 10 minučių – 2時10分に本 を よみました (ni ji jippun ni hon o yomimashita)
Knygą skaičiau dvi valandas 10 minučių – 2時かん 10分本 を よみました (ni jikan jippun hon o yomimashita)

Nesant tikriems dėl konkretaus laiko, galime sakyti „apie“ – ごろ (goro), kai kalbame apie konkretų laiką, ir ぐらい (gurai), kai kalbame apie trukmę. Šiuo atveju dalelytė に nenaudojama.

Pusryčius valgiau apie 8 valandą – 8時ごろ あさごはん を たべました (hachi ji goro asagohan o tabemashita)
Pusryčius valgiau apie 15 minučių – 15分ぐらい あさごはん を たべました (jyuu go fun gurai asagohan o tabemashita)

* * * * *

Parašykite: atsikėliau (okiru) 6 valandą; 6 valandas mokiausi mokykloje; nuo 5 valandos po pietų apie 20 minučių vaikščiojau parke; draugas atėjo 9 valandą; mėgstu vakare (yoru) pusvalandį pabėgioti.

じゃまたね
Ja mata ne

#41 skaičiai ir laikas

こんにちは
Konnichiwa,

šiandien apie skaičius ir laiką.

Japoniška skaičiavimo sistema yra visai paprasta ir logiška. Kiekvienas skaičius jį sakant išskaidomas pradedant didesniais ir baigiant mažiausiais. Tarkime, norint pasakyti 15 reikia ištarti 10 ir 5 (10+5). 28 išskirstomas yra 2, 10 ir 8 (2 kart 10 + 8). 549 – į 5, 100, 4, 10 ir 9 (5 kart 100 + 4 kart 10 + 9).

1 – いち (ichi)
2 – に (ni)
3 – さん (san)
4 – よん / し (yon)
5 – ご (go)
6 – ろく (roku)
7 – しち / なな (shichi / nana)
8 – はち (hachi)
9 – きゅう (kyuu)
10 – じゅう (jyuu)
100 – ひゃく (hyaku)
1000 – せん (sen)
10 000 – まん (man)
100 000 000 – おく (oku)

562 – ご ひゃく ろく じゅう に (go hyaku roku jyuu ni)
3491 – さん ぜん よん ひゃく きゅう じゅう いち (san zen yon hyaku kyuu jyuu ichi)

Dėl patogesnio ištarimo, sakant šimtus atsiradę trys išimtys:

300 – さんびゃく (sanbyaku)
600 – ろっぴゃく (roppyaku)
800 – はっぴゃく (happyaku)

Dėl to, kad japonai turi atskirą skaičių 10 000, žodis milijonas pas juos pasakomas kaip šimtas dešimt tūkstančių – ひゃく まん (hyaku man), o žodis milijardas kaip dešimt šimtų milijonų – じゅう おく (jyuu oku) :-) Tai iš pradžių gali būti labai painu. Bet tokie skaičiai vartojami ne taip ir dažnai…

Mokant pasakyti skaičius, pasakyti laiką tampa nesudėtinga. Japoniškai 時 (じ, ji) yra valanda, o 分 (ぷん, pun) – minutė. Sakant valandas tiesiog ištariamas skaičius ir prie jo pridedamas žodis „valanda“ – 時. Su minutėmis tas pats, tik čia yra nemažai išimčių, vėl gi dėl patogesnio tarimo:

1 min – いっぷん (ippun)
2 min – にふん (nifun)
3 min – さんぷん (sanpun)
4 min – よんぷん (yonpun)
5 min – ごふん (gofun)
6 min – ろっぷん (roppun)
7 min – ななふん (nanafun)
8 min – はっぷん (happun)
9 min – きゅうふん (kyufun)
10 min – じっぷん (jippun)

22 valandos 56 minutės – 22時56分 (ni jyuu ni ji go jyuu roppun)

Tą pati laiką galime pasakyti ir „be 4 minučių 23 valanda“. Tam naudojame žodelį まえ (mae, prieš):

Be 4 minučių 23 valanda – 23時4分まえ (ni jyuu san ji yonpun mae)

Jeigu prireikia pasakyti, kad dabar yra pusė kažkurios valandos, naudojamas žodis はん (han, pusė). Tačiau japonų kalboje šis pasakymas suprantamas kiek kitaip. Jeigu dabar yra 4:30, lietuviškai sakytume „pusė penkių“, o japoniškai – „keturios (ir) pusė“ :-)

4 valandos 30 minučių (pusė penkių) – 4時はん (yon ji han)

Galiausiai, kaip ir Lietuvoje, taip ir Japonijoje valandos gali būti nusakomos dviem būdais: „17 valanda“ arba „5 valanda po pietų“. Tam reikalingi du žodžiai: ごぜん (gozen, ryte, priešpiet) ir ごご (gogo, popiet). Jie pasakomi prieš laiką.

6 valanda ryto – ごぜん6時 (gozen roku ji)
6 valanda vakaro – ごご6時 (gogo roku ji)

Kaip pasakyti datą, palikime kitam kartui, nes tai jau atskira istorija :-)

* * * * *

Perskaitykite: 14, 85, 169, 632, 1759, 4091, 45 836, 1 val 25 min, 7 val 30 min, 15 val 47 min; be trijų minučių 10 valanda vakaro; nuo 8 valandos 20 minučių iki 16 valandos 30 minučių.

じゃまたね
Ja mata ne