Ru ru ru ru ru…

Hashi klubo dėka atradau るるるの歌 (ru ru ru no uta) – dainelę, kuri susideda vien tik iš る (ru) besibaigiančių žodžių. Jeigu patiks, galbūt tai bus lengvas būdas išmokti visą krūvą veiksmažodžių :-)

Kadangi youtube išėmė pradinį video, įkėliau jį čia parsisiuntimui.

Tekstas su hiragana:

るるるるる･･･

きる、きる、なくなる
なる、へる、おりる
みつける、とる、たべる
みつかる、にげる、つかまる

きる、きる、なくなる
なる、へる、おりる
みつける、とる、たべる
みつかる、にげる、つかまる

るるるるる･･･

まる、めざめる、おきる
でかける、とる、いれる
みつける、かけよる、たすける
あげる、たべる、ほれる

るるるるる･･･

こがれる、つのる、みあげる
まる、いのる、ゆめみる
ひかる、めざめる、みる
なんかでる、なんかでる、かなえる

るるるるる･･･

ひる、おりる、みつける
みる、はえる、こわがる
もどる、あきらめる、うなだれる
めぐる、めぐる、わすれる
せまる、ぬける、ふられる

Žodžiai:

Kiru – pjauti, kirsti, kirpti
Nakunaru – pradingti, išnykti
Naru – skambėti, skleisti garsą (taip pat gali reikšti ir “tapti”)
Heru – šiuo atveju “išalkti” (nuo はらがへる (hara ga heru)), bet gali reikšti ir “sumažėti”
Oriru – nusileisti, nulipti
Mitsukeru – ieškoti
Toru – paimti
Taberu – valgyti
Mitsukaru – būti surastam
Nigeru – pabėgti, sprukti
Tsukamaru – būti pagautam, sučiuptam

Maru – apskritimas
Mezameru – atsibusti
Okiru – atsikelti
Dekakeru – išeiti
Ireru – įdėti
Kakeyoru – pribėgti, atskubėti
Tasukeru – išgelbėti
Ageru – duoti
Horeru – įsimylėti

Kogareru – ilgėtis
Tsunoru – pablogėti (savijautai)
Miageru – pažiūrėti, gėrėtis
Inoru – melstis
Yumemiru – svajoti
Hikaru – žibėti, spindėti
Miru – žiūrėti
Nankaderu – kažką padaryti, kažkam nutikti
Kanaeru – išpildyti, įvykdyti pažadą

Hiru – diena, dienos metas
Haeru – suspindėti, gražiai atrodyti / augti
Kowagaru – bijoti
Modoru – sugrįžti
Akirameru – pasiduoti
Unadareru – nuleisti galvą (iš gėdos, nevilties)
Meguru – tekėti laikui / eiti ratu
Wasureru – pamiršti
Semaru – prisiglausti, prisiartinti
Nukeru – iškristi, pasirodyti
Furareru – atmesti, palikti

#73 Taip vadinama という

Pamokoje apie citavimą jau susidūrėme su いう (iu, sakyti), prie kurio prilipdžius と galima pacituoti kitų žodžius. Pavyzdžiui:

さとしは今日学校に行かないといいました (satoshi wa kyou gakkou ni ikanai to iimashita) – Satoši sakė, kad šiandien neis į mokyklą.

Tačiau tuo という (to iu) naudojimas neapsiriboja, nes juo galima ne tik cituoti konkretaus asmens žodžius, bet ir pasakyti, ką apie tam tikrą asmenį ar daiktą sako dauguma žmonių. Pavyzdžiui, kaip kažkas vadinasi ar kokią turi reikšmę. Tikriausiai daugelis esate susidūrę su sakiniu, kuriame という (to iu) naudojama prisistatant ir pasakant, kad mane aplinkiniai vadina tam tikru vardu:

私はラサといいます (watashi wa Rasa to iimasu) – Aš esu Rasa (požodžiui: Aš esu vadinama Rasa)

Naudojant panašią konstrukciją – [norimas paaiškinti žodis] + と (to) + atitinkama いう (iu) forma – galima apibūdinti daugelį dalykų:

リトアニア の しゅと は ヴィリニュス と いいます (ritoania no shuto wa virinyusu to iimasu) – Lietuvos sostinė vadinasi Vilnius.
この りょうり は てんぷら と いう (kono ryouri wa tenpura to iu) – Šis patiekalas vadinasi tempura.

Jeigu vietoje paaiškinamo žodžio įdedame klausiamąjį – gauname klausimą:

この りょうり は 何 と いいます か (kono ryouri wa nan to iimasu ka) – Kaip vadinasi šis patiekalas?
てんぷら と いいます (tenpura to iimasu) – Tempura.

Taip pat galime という (yo iu) iškelti prieš pažįmimajį žodį:

わせだ と いう 大学 (waseda to iu daigaku) – Wasedos universitetas (pažodžiui: Waseda vadinamas universitetas)
しんじゅく と いう えき (shinjyuku to iu eki) – Šindžiuku stotelė
何という木ですか？ (nan to iu ki desu ka) – Kaip vadinamas šis medis?

Šioje vietoje という (to iu) naudojimas nepasibaigia, nes jis gali turėti ir daug abstrakstesnę reikšmę, kuria nusakoma tam tikra reikšmė, prasmė ar įsitikinimas. Tokiu atveju po という pridedama の、こと、もの ar kitas žodelis, kurio reikšmę reikia suprasti iš konteksto. Pavyzdžiui:

ちきゅう が まるい と いう の は しんじつ です (chikyuu ga marui to iu no wa shinjitsu desu) – Teiginys, kad Žemė apvali, yra teisingas.
あなた が うそ を ついた と いう こと は めいはく です (anata ga uso o tsuita to iu koto wa meihaku desu) – Akivaizdu, kad tu pamelavai. (Pažodžiui: Tavo pamelavimas (dalykas, kuris vadinamas melavimu) yra akivaizdus).

Nors tai iš pradžių gali atrodyti gan painiai, praktikuojantis prie šio という (to iu) naudojimo galima nesunkiai priprasti :-)

Lyg to būtų maža, という (to iu) gali būti prikabinamas prie これ、それ、あれ (kore, sore, are), kurie tada pavirsta į こういう、そういう、ああいう (kouiu, souiu, aaiu) ir įgauna atitinkamai reikšmes “šis [dalykas]“, “tas [dalykas]“, “anas [dalykas]“. Ką konkrečiai reiškia šis/tas/anas, reikia suprasti iš konteksto.

こういう りゆう で しごと を やめた (kouiu riyuu de shigoto o yameta) – Dėl šios priežasties išėjau iš darbo.
そういう 人 が すき です (souiu hito ga suki desu) – Mėgstu tokius žmones.
ああいう車は高い (aaiu kuruma wa takai) – Tokios mašinos yra brangios.

Galiausiai という (toiu) arba ilgesnės jo konstrukcijos (pridedant の、こと、もの ir pan.) šnekamojoje kalboje gali būti trumpinamos tiesiog iki って (tte). Pavyzdžiui, du sakiniai, iš kurių vienas “pilnas”, o kitas “šnekamasis”:

すし と いう の は 何 です か? (sushi to iu no wa nan desu ka) – Kas yra [dalykas vadinamas] suši?
すし って 何? (sushi tte nani) – Kas yra [dalykas vadinamas] suši?

Ir visai pabaigai pastaba, kad šiais atvejais naudojamas veiksmažodis いう (iu), kartais gali būti pakeičiamas į kitus, taip pat pasakymą arba įvardinimą reiškiančius žodžius. Pavyzdžiui: ゆう (yuu, sakyti), よぶ (yobu, vadinti, kreiptis) ir pan.

*****

Nauji žodžiai:

首都 (しゅと, shuto) – sostinė
地球 (ちきゅう, chikyuu) – Žemė
丸い (まるい, marui) – apvalus
嘘をつく (うそをつく, uso o tsuku) – meluoti
明白 (めいはく, meihaku) – akivaizdu

#72 Ganėtinai per daug

Dar keletas dažniau pasitaikančių žodelių, kurie pravers nusakant kiekį arba mastą.

Beveik

Pagrindinis “beveik” reiškiantis žodis yra ほとんど (hotondo). Jis gali būti naudojamas tiek teigiamuose, tiek neigiamuose sakiniuose.

ほとんど おわった (hotondo owatta) – Jau beveik baigiau.
おちゃ が ほとんど ない です (ocha ga hotondo nai desu) – Beveik nėra arbatos (arbata beveik baigėsi).

“Beveik” reikšmę kai kuriais atvejais gali turėti ir žodis あまり (amari), ypač kai naudojamas neigiamuose sakiniuose.

おかね は あまり ない (okane wa amari nai) – Beveik neturiu pinigų.
へや に かぐ が あまり ありません (heya ni kagu ga amari arimasen) – Kambaryje beveik nėra baldų.

Didžiąja dalimi, daugmaž

Šią reikšmę turi žodelis だいたい (daitai).

だいたい おなじ (daitai onaji) – Daugmaž vienodas
しごと は だいたい おわりました (shigoto wa daitai owarimashita) – Darbą didžiąja dalimi pabaigiau

Paprastai, dauguma

Norint pasakyti, kad kažkoks veiksmas yra labai įprastas arba kad jį daro dauguma, galime naudoti たいてい (taitei). Rašydami prieš daiktavardį nepamirškime の (no).

だいがく に たいてい あるいて いきます (daigaku ni taitei aruite ikimasu) – Į universiteta paprastai einu pėsčias.
たいてい の 人 は 5時 まで はたらいて います (taitei no hito wa go ji made hataraite imasu) – Dauguma žmonių dirba iki 5 valandos.

Ganėtinai, gan

かなり (kanari) ir なかなか (nakanaka) yra du žodeliai parodantys, jog kažkas yra ganėtinai kažkoks.

きょう は かなり さむい ね (kyou wa kanari samui ne) – Šiandien gan šalta, ar ne?
かれ は かなり の かね を もうけます (kare wa kanari no kane o moukemasu) – Jis uždirba ganėtinai (daug) pinigų.
その 車 は なかなか あたらしい (sono kuruma wa nakanaka atarashii) – Ši mašina gana nauja.

Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad なかなか neigiamuose sakiniuose pakeičia reikšmę į “niekaip”:

かれ には なかなか あえない (kare ni wa nakanaka aenai) – Niekaip su juo nesusitinku.

Itin, labai

Kiekio arba požymio sustiprinimui galima pasitelkti žodžius ずいぶん (zuibun) arba とっても (tottemo).

さいきん, ねだん は ずいぶん 高く なった (saikin, nedan wa zuibun takaku natta) – Pastaruoju metu kainos itin išaugo.
とっても おもしろい 本 です (tottemo omoshiroi hon desu) – Labai įdomi knyga.

Net

Norint paryškinti tam tikrą kiekį galima naudoti ir dalelytę も (mo), kuri tiesiog pridedama po kiekį rodančio žodžio.

３時間 も まった (san jikan mo matta) – Laukiau net tris valandas.
いっしゅうかん に 日本語 の じゅぎょう が ごかい も あります (isshuukan ni nihongo no jyugyou ga gokai mo arimasu) – Japonų kalbos pamokos yra net penkis kartus per savaitę.

Per-, pernelyg, per daug

Pats vienas すぎる (sugiru) reiškia “viršyti”, tačiau gali būti prikabinamas prie kitų veiksmažodžių ar būdvardžių, parodant jog kažko yra per daug. Lietuvių kalboje tai dažnai išreiškiama priešdėlių “per”.

すぎる pridedamas prie veiksmažodžių šaknies – ます (masu) formos, numetus ます galūnę:
たべる -> たべます – ます -> たべ + すぎる -> たべすぎる (valgyti -> persivalgyti)
taberu -> tabemasu – masu -> tabe + sugiru -> tabesugiru
しゃべる -> しゃべります – ます -> しゃべり + すぎる -> しゃべりすぎる (šnekėti -> per daug šnekėti)
shaberu -> shaberimasu – masu -> shaberi + sugiru -> shaberisugiru

Prie -i būdvardžių すぎる pridedamas numetus paskutinę い (i):
おおきい – い + すぎる -> おおきすぎる (didelis -> per didelis)
ookii – i + sugiru -> ookisugiru
おもい – い + すぎる -> おもすぎる (sunkus -> per sunkus)
omoi – i + sugiru -> omosugiru

Prie -na būdvardžių すぎる pridedamas nieko nekeičiant:
しずか + すぎる -> しずかすぎる (tylus -> per tylus)
shizuka + sugiru -> shizukasugiru

Naujas darinys su すぎる gali būti kaitaliojamas taip pat kaip pats すぎる veiksmažodis.

この ズボン は ちいさすぎます (kono zubon wa chiisasugimasu) – Šios kelnės per mažos.
はたらきすぎない ほう が いい よ (hatarakisuginai hou ga ii yo) – Verčiau/geriau nepersidirbk.

* * * * *

Naujesni žodžiai:
儲ける (もうける, moukeru) – uždirbti
値段 (ねだん, nedan) – kaina
しゃべる (shaberu) – šnekėti

じゃまたね :-)

#65 Kvietimai, siūlymai ir liepimai (2)

こんにちは,

praeitą kartą išmokome kaip kažką pakviesti daryti tam tikrą veiksmą. Tačiau ką sakyti, kai reikia pasiūlyti kažko nedaryti? Tam išreikšti naudojamos dvi dažniausios konstrukcijos: veiksmažodis やめる (yameru, baigti) ir konstrukcija ようにする (you ni suru, taip daryti).

やめる (yameru) turi keletą reikšmių, kurios visos susijusios su veiksmo pabaigimu – sustoti, pabaigti, sustabdyti, nutraukti ir pan. Jeigu mes šį veiksmažodį panaudosime liepiamojoje nuosakoje po sakinio, kuriame nusakomas tam tikras veiksmas, jis jį pavers į neigiamą pasiūlymą. Sakinio konstrukcija nėra sudėtinga, tereikia atsiminti vieną pagrindinį dalyką: veiksmažodis, einantis prieš やめる, turi būti bendraties formos, o po jo eiti arba ことを (koto o), arba のを (no o). Pavyzdžiui:

Važiuosiu į Osaką – おおさか に 行く (oosaka ni iku)
pridedame ことを / のを ir liepiamosios nuosakos やめる -> やめよう
Nevažiuokime į Osaką – おおさか に いく の を やめよう (oosaka ni iku no o yameyou)
Arba mandagiau: おおさか に いく こと を やめましょう (oosaka ni iku koto o yamemashou)

Dar keli pavyzdžiai:

Nežiūrėkime televizoriaus – テレビ を 見る こと を やめよう (terebi o miru koto o yameyou)
Nekalbėkime apie tai – その こと を 話す の を やめましょう (sono koto o hanasu o yamemashou)

Antras būdas pasakyti neigiamą pasiūlymą yra naudoti liepiamosios nuosakos ようにする (you ni suru) po neigiamos veiksmažodžio formos. Tas pats pavyzdys su Osaka:

Važiuosiu į Osaką – おおさか に 行く (oosaka ni iku)
いく paverčiame į neigiamą formą -> 行かない ir pridedame liepiamosios nuosakos ようにする -> ようにしよう
Nevažiuokime į Osaką – おおさか に いかない よう に しよう (oosaka ni ikanai you ni shiyou)
Arba mandagiau: おおさか に いかない よう に しましょう (oosaka ni ikanai you ni shimashou)

Nevalgykime pyrago – ケーキ を 食べない よう に しよう (keeki o tabenai you ni shiyou)
Šiandien neikime pasivaikščioti – 今日 は 散歩 しない よう に しましょう (kyou wa sanpo shinai you ni shimashou)

Ir jau visai pabaigai apie dvi gana stiprias liepimų formas, kurios neretai vadinamos tiesiog komandomis arba įsakymais. Pirmoji iš jų yra -なさい (nasai).

Ši forma naudojama norint mandagiai išreikšti stiprų įsakymą ir naudojama oficialioje aplinkoje, kai, tarkime, mokytojas kažką liepia mokiniams, tačiau neretai pasitaiko ir familiariose situacijose. Ji sudaroma nuo veiksmažodžio ます (masu) formos numetus ます ir pridėjus なさい:

たべる (valgyti): たべます – ます + なさい = たべなさい (valgyk!)
べんきょうする (mokytis): べんきょうします – ます + なさい = べんきょうしなさい (mokykis!)

-なさい formą galima dažnai pamatyti vadovėliuose, kuomet liepiama atlikti tam tikras užduotis:

Skliaustuose įrašykite kanji – 「」の中に漢字を書きなさい (kakko no naka ni kanji o kakinasai)

Galiausiai lieka pakalbėti apie itin stiprią ir nemandagią įsakymo forma. Kadangi japonai vengia stiprios kalbos, šią formą išgirsite tik gana kraštutinėse situacijose (tikiuosi tokių nebus daug ;-)), o ir patiems jos vartoti galbūt neprisireiks. Vis gi jos žinojimas bus naudingas žiūrint japoniškus filmus, anime ar skaitant manga.

Įsakymo formos sudarymas nesudėtingas: -ru veiksmažodžių paskutinė る (ru) pasikeičia į ろ (ro), o -u veiksmažodžių paskutinis garsas pasikeičia į atitinkamą え (e) grupės garsą. Pavyzdžiui:

たべる – る + ろ = たべろ (taberu – ru + ro = tabero) – Valgyk!
おきる – る + ろ = おきろ (okiru – ru + ro = okiro) – Kelkis!
だまる -> だまれ (damaru -> damare) – Nutilk!
きく -> きけ (kiku -> kike) – Klausyk!

Kaip visada, する (suru) ir くる (kuru) yra išimtys ir sudaromos atitinkamai kaip しろ (shiro) ir こい (koi).

Neigiamas įsakymas sudaromas visai paprastai – prie bendraties pridedant な (na):

たべるな (taberu na) – Nevalgyk!
ねるな (neru na) – Nemiegok!

* * * * *

Išverskite: nebėgiokite!; iki rytojaus perskaitykite šią knygą; šiandien šalta, todėl neikime plaukioti į ežerą; nekalbėk!; nežiūrėk į saulę!.

* * * *

Žodžiai:
だまる (-u grupė) – būti tyliam
およぐ (oyogu) – plaukti, maudytis

#64 Kvietimai, siūlymai ir liepimai (1)

Kvietimą arba pasiūlymą japonų kalboje galima išreikšti dviem pagrindinėm formom – ませんか (masen ka) ir ましょう (mashou).

ませんか forma lietuviškai gali būti suprantama kaip “ar nenorėtum [daryti kažko]?” ir yra sudaroma labai paprastai: nuo veiksmažodžio ます (masu) formos numetama ます ir pridedama ませんか.

食べる (taberu): 食べます – ます + ませんか = 食べませんか (tabemasu – masu + masen ka = tabemasen ka), Ar nenorėtum valgyti? (pažodžiui: Ar nevalgytum?)
行く (iku): 行きます – ます + ませんか = 行きませんか (ikimasu – masu + masen ka = ikimasen ka), Ar nenorėtum eiti?

明日に会いませんか (ashita ni aimasen ka) – Ar nesusitiktume rytoj?
コーヒーを飲みませんか (koohii o nomimasen ka) – Ar nenorėtum išgerti kavos?

ましょう yra mandagi liepiamoji forma, kuri dažniausiai naudojama ne kažkam kažką liepti, bet pasiūlyti bendrai atlikti tam tikrą veiksmą. Jos sudarymas toks pats kaip prieš tai buvusios ませんか:  nuo veiksmažodžio ます (masu) formos numetama ます ir pridedama ましょう.

食べる (taberu): 食べます – ます + ましょう = 食べましょう (tabemasu – masu + mashou = tabemashou) – Valgykime.
行く (iku): 行きます – ます + ましょう = 行きましょう (ikimasu – masu + mashou = ikimashou) – Eikime.

はやく行きましょう (hayaku ikimashou) – Eikime greičiau
おちゃを飲みましょうか (ocha o nomimashou ka) – Gal išgerkime arbatos?

Kaip matyti iš paskutinio pavyzdžio, prie ましょう formos galima pridėti か (ka) ir sakinį paversti į klausimą, kurio reikšmę galima suprasti kaip “gal padarykime [tam tikrą veiksmą]?”.

Prieiname prie liepimų. Jiems išreikšti naudojama liepiamoji nuosaka, kurios sudarymas kiek sudėtingesnis.

-ru grupės veiksmažodžiai: nuo bendraties formos numetama る (ru) ir pridedama よう (you)
おきる (okiru, keltis): おきる – る + よう = おきよう (okiru – ru + you = okiyou), Kelkis
みる (miru, žiūrėti): みる – る + よう = みよう (miru – ru + you = miyou), Žiūrėk

-u grupės veiksmažodžiai: paskutinė raidė keičiasi į atitinkama お (o) grupės raidę (apie tai plačiau  27toje pamokoje) ir pridedama う (u)
かく (kaku, rašyti): かく -> かこ + う = かこう (kaku -> kako + u = kakou), Rašyk
とまる (tomaru, sustoti): とまる -> とまろ + う = とまろう (tomaru -> tomaro + u = tomarou), Sustok

Netaisyklingi veiksmažodžiai:
する (suru, daryti) – しよう (shiyou, daryk)
くる (kuru, ateiti) – こよう (koyou, ateik)

Liepiamoji nuosaka naudojama familiariose situacijose: tarp draugų, šeimoje ir pan. Kalbant su mažiau pažįstamais žmonėmis jos reikėtų vengti.

Liepiamosios nuosakaos panaudojimas gali būti suprantamas kaip ir kvietimas ar pasiūlymas (pridėjus gale sakinio klausiamąją dalelę か (ka)):

じゃ、行こう　(ja, ikou) – Na, eime.
じゃ、行こうか (ja, ikou ka) – Na, eisime?

Paskutinis atvėjis, kuriame galime naudoti liepiamąją nuosaką yra savo planų nusakymas. Tam reikia prie sakinio besibaigiančio liepiamąja nuosaka pridėti と思っています (to omotte imasu, aš manau/galvoju). Taip išreiškiame, jog mąstome apie vieno ar kito veiksmo atlikimą.

コンサートに行こうと思っています (konsaato ni ikou to omotte imasu) – Galvoju eiti į koncertą.
このくつを買おうと思っています (kono kutsu o kaou to omotte imasu) – Galvoju pirkti šiuos batus.

Daugiau apie siūlymus ir liepimus kitoje pamokoje.

* * * * *

Išverskite: ar nenorėtum rytoj eiti žiūrėti filmo?; galvoju pirkti naują kuprinę; gal suvalgykime šuši?; galvoju mokintis ekonomiką; gal dar truputį palaukime?

じゃ、またね

#63 Ar negalėčiau?…

こんにちは,

šiandien trumpai apie tai, kaip paprašyti paslaugos ar kažkokio veiksmo atlikimo iš kitų. Tai galima padaryti bent dviem būdais.

Pirmas – naudoti jau mūsų anksčiau išmoktą ください (kudasai, prašau), kuris, beje, yra くれる (kureru, duoti) mandagi forma. Jis pasakomas po veiksmažodžio -て formos:

Užeikite į kambarį – 部屋に入ってください (heya ni haitte kudasai)

Vis gi ši forma skamba labiau ne kaip prašymas, o kaip mandagus liepimas ar leidimas kažką daryti iš kalbėtojo pusės, todėl ir naudojama atitinkamose situacijose.

Antras – naudoti praeitoje pamokėlėje aprašytą žodelį もらう (morau, gauti), o tiksliau – jo formą もらえる (moraeru, galiu gauti) [apie "galiu" formą - 55 pamokėlė]. Ši išraiška naudojama po daiktavardžio su dalelyte を arba po veiksmažodžio -て formos, o sakinys visada būna klausiamasis:

Ar galiu gauti pieštuką? – えんぴつを もらえますか (enpitsu o moraemasu ka)
Ar galite užrašyti savo vardą? – お名前を書いてもらえますか (onamae o kaite moraemasu ka)

Be šios pagrindinės konstrukcijos yra dar du mandagesni variantai:

Ar negalėčiau gauti pieštuko? – えんぴつを もらえませんか (enpitsu o moraemasen ka)
Ar nebūtų galima gauti pieštuko? – えんぴつ を もらえない でしょうか (enpitsu o moraenai deshou ka)

Ir galiausiai, visus šiuos sakinius galima padaryti dar mandagesniais vietoje もらう įstačius jo mandagesnį atitikmenį いただく (itadaku, gauti). Lietuviškai šie sakiniai būtų verčiami taip pat, bet japonų kalboje skambėtų daug mandagiau:

Ar galiu gauti pieštuką? – えんぴつを いただけますか (enpitsu o itadakemasu ka)
Ar negalėčiau gauti pieštuko? – えんぴつを いただけませんか (enpitsu o itadakemasen ka)
Ar nebūtų galima gauti pieštuko? – えんぴつ を いただけない でしょうか (enpitsu o itadakenai deshou ka)

* * * * *

Nauji žodžiai:
はいる (入る, hairu) – įeiti
えんぴつ (鉛筆 (paprastai rašoma vien tik su hiragana), enpitsu) – pieštukas

じゃまたね