#17 Hiragana (6), žodžių tvarka sakinyje

こんにちは,

Konnichiwa,

kaip ir žadėjau, po truputį pradėsime mokytis gramatikos ir sakinių sudarymo. Šiandien tik trumpas įvadas :-)

Galiu nudžiuginti, kad japonų kalbos gramatika nėra sunki. Čia nėra skirtumo tarp vienaskaitos ir daugiskaitos, tėra tik du laikai, nėra giminių, būdvardžių ir daiktavardžių derinimo ir daugelio kitų sudėtingumų. Daugelis žodžių pasikeitimų vyksta pagal griežtas taisykles ir yra gan mažai išimčių. Tačiau japonų kalboje didelę reikšmę turi įvairios smulkios dalelytės ir žodeliai, prie kurių naudojimo, jau nekalbant apie supratimą klausant, reikia įprasti. Bet visa tai išsiaiškinsime pamažu.

Žodžių tvarka japoniškame sakinyje smarkiai skiriasi nuo lietuviškos. Pavyzdžiui, sakinys „vakar aš ėjau į parką“ pagal japonišką tvarką pavirsta į „vakar aš parką į ėjau“. O sudėtingesniuose sakiniuose žodžiai gali pakeisti savo vietas ir dar labiau. Tarkime, „aš galvojau, kad pernai iš Vokietijos grįžęs draugas tau parvežė geltonus batus“ taptų „pernai vokietijos iš grįžęs draugas tau geltonus batus parvežė aš galvojau“. Tačiau viskas vyksta pagal kelias taisykles. Svarbiausios iš jų yra:

- laiko aplinkybės paprastai pradžioje
- po jų veiksnys ir kitos aplinkybės
- tarinys visada gale

Kaip visa tai atrodo praktikoje, pamatysime sekančiose pamokose. Tuo tarpu dar viena hiragana eilutė:

HA – は, HI – ひ, FU – ふ, HE – へ, HO – ほ

PA – ぱ, PI – ぴ, PU – ぷ, PE – ぺ, PO – ぽ

BA – ば, BI – び, BU – ぶ, BE – べ, BO – ぼ

* * * * *

Parašykite su hiragana: beikoku (Amerika), hana (gėlė), hito (žmogus), fuku (rūbai), hokaido (Hokaidas), sabaku (dykuma), hachi (aštuoni), hanasu (kalbėti), hikouki (lėktuvas)

Perskaitykite: はち、はな、ほかいど、べいこく、ひと、ひこうき、さばく、はなす

* * * * *

Žodžiai:

はな (hana) – gėlė
ふく (fuku) – rubas
ひこうき (hikouki) – lėktuvas
さばく (sabaku) – dykuma
はなす (hanasu) – kalbėti

じゃまたね
Ja mata ne