#10 Katakana (10)
Konnichiwa,
nors カタカナ pabaigėme, tačiau dar liko trys svarbūs dalykai: raidžių pailginimas, dvigubinimas ir jungimas.
Pailginimas rašant su カタカナ žymimas brūkšneliu einančiu po raidės. Pavyzdžiui, žodis „kava“ užrašomas kaip „コーヒー” ir „o“ bei „i“ tariama ilgai – „koohii“. Kitas pavyzdys – žodis „Australija“. Jis rašomas „オーストラリア” ir tariamas „oosutoraria“. Atkreipkite dėmesį, kad prailginimas užrašomas brūkšneliu, o ne pridedant papildomų balsių. Yra netaisyklinga „koohii“ užrašyti kaip „コオヒイ”.
Raidės padvigubinimas užrašomas prieš ją einančia maža ッ. Tai pakeičia žodžio tarimą, nes toje vietoje, kur yra ッ, truputį stabtelima. Geriausia tai išgirsti, todėl siūlau paklausyti šiuos du įrašus: ミツ (mitsu) ir ミッツ (mittsu)
Kaip matyti, lotyniškom raidėm tai užrašoma sudvigubinant priebalsę. Beje, dvi N raidės, kaip kad žodyje „konnichiwa“ nereikalauja tariant daryti pauzės.
Galiausiai lieka raidžių jungimas. Jame aktyviausiai dalyvauja vakar išmoktos ヤ, ユ ir ヨ. Jeigu jos parašomos mažesnės po kitos raidės, pasikeičia tarimas. Pavyzdžiui, ミ bus tariama kaip „mi“, bet ミョ jau perskaitoma kaip „myo“. Atitinkamai ミャ ir ミュ bus tariama kaip „mya“ ir „myu“. Tuo tarpu normalaus dydžio ヤ、ユ、ヨ nesudarys jokio junginio, tad ミヨ bus tariama kaip „miyo“. Tokius junginius sudaro visos „i“ besibaigiančios raidės: キ、シ、チ、ニ、ヒ、ミ ir リ bei jų paminkštinti ir pakietinti garsai. Pilną sąrašą galite rasti jau anksčiau minėtoje katakanos ir hiraganos lentelėje – http://www.saiga-jp.com/img/character/japanese_language/hiragana_katakana_list.gif
* * * * *
Parašykite: kappu (puodelis), nooto (užrašų knygelė, sąsiuvinis), nyuusu (žinios), basuketto (krepšinis), suupaa (prekybos centras), aasutoria (Austrija), supootsu (sportas), konsaato (koncertas), jyuusu (sultys)
Perskaitykite: スポーツ、バスケット、カップ、ジュース、スーパー、ノート、アーストラリア、ニュース, コンサート
* * * * *
Žodžiai:
getsuyoubi – pirmadienis
kayoubi – antradienis
suiyoubi – trečiadienis
mokuyoubi – ketvirtadienis
kinyoubi – penktadienis
アーストラリア gal blogai perskaiciau bet ar cia ne aasutoraria? ir jeigu gerai perskaiciau ar cia neturetu buti aasutoria?
アーストラリア – Australija
オーストリア – Austrija
:-)
aisku, atsiprasau uz susimaisyma tarp zodziu 8.8
Atrodo pastebėjau klaidą, arba susimaišiau.
Prie perskaitykite buvo parašyta “ニュースコンサート”.
Tai kartis neturėtų būti du atskiri žodžiai (ニュース ir コンサート) ?
Aha, pamiršau kablelį :-) Dėkui už pastebėjimą, pataisysiu.
Arigatou
O norint pasakyti kad rytoj penktadienis reiktu sakyti アシタキニョウビデス?
Beveik, tik “penktadienis” skamba kaip “kinyoubi” – キンヨウビ. Ir šiaip tokie sakiniai paprastai būtų rašomi su hiragana.
japoniski zodziai rasomi kanji+hiragana.. katankana tik skoliniai ir uzsienio zodziai pvz uzsieniecio vardas :). taip kad mano manymu mokantis japonu kalba hiragana svarbiau uz katakana..
nors siuolaikinej japonu kalboj nemazai skoliniu.
bet tiek ashita あした tiek kinyoubi きんようび yra japoniski zodziai kin -yra kanji reiskiantis auksa/metala 金. o desu is vis specifinis zodis japonu kalboje kurio tikslios reiksmes isvarsti neimanoma. beje sakinys ir be jo gramatiskai teisingas tik ne toks oficialus/mandagus
Dekui uz klaidu istaisyma ir paaiskinimus =)
Desu yra pagal logiką, žodis kai nėra veiksmažodžio nusakyti laiką…. Desu, deshita, deshimasen deshita, ir deshimasen. kino Watashi wa Mindaugas deshita. Kiou watashi wa Dainius desu. jeigu pasikeičiau vardą aišku :DDDD Logika gyvenime atsako į visus klausimus…. bent jau man tokia prasmė desu susišvietė iškart….. nors ir mokaus japonų gal kokią savaitę :)
O kaip su ookii? Pailginsim? オーキー?
ookii yra japoniškas žodis, todėl su katakana beveik niekada nerašomas.