Pradžia

Sveiki užsukę į trumpų japonų kalbos pamokėlių blogą. Jeigu norite pradėti nuo pat pradžių – pirmą įrašą rasite čia: #1 Apie kalbą, raštą ir pirmoji Katakana

Visos pamokėlės yra suskirstytos į atskiras kategorijas, kurių pilną sąrašą galite matyti dešinėje pusėje. Taip surasite pamokėles parašytas tam tikra tema. Be to, galite naudotis paieškos laukeliu esančiu viršutinėje juostoje.

Norėdami sukonfiguruoti kompiuterį, kad šis rodytų japoniškus rašmenis – skaitykite čia.

Jeigu turite kažkokių klausimų ar pasiūlymų – rašykite komentarą :-)

#68 Paaiškiname su の (no)

Dalelytė の (no) gali turėti dar vieną svarbią lig šiol nepaminėta reikšmę. Jau žinome, jog sakinį pabaigdami atitinkama veiksmažodio, būdvardžio arba です (desu) forma mes galima nusakyti tam tikrą faktą arba savo nuomonę. Vis gi norėdami, kad tas sakinys tuo pačiu taptų kažką paaiškinančiu, turime gale pridėti dar ir dalelytę の. Palyginkime du sakinius:

家に帰る (uchi ni kaeru) – Grįžtu namo
家に帰るの (uchi ni kaeru no) – (Taigi)/(Dalykas tas, kad)/(Situacija tokia, kad) grįžtu namo

Kaip matyti, pridėjus の antrasis sakinys įgauna paaiškinantį toną, kuris lietuviškai gali būti išreiškiamas keliomis papildomomis frazėmis. Ši forma naudojama ne tik kažką paaiškinant, bet ir norint išgirsti paaiškinimą iš kitų:

- どうして じゅぎょう に 来なかった の か (doushite jyugyou ni konakatta no ka) – Kodėl neatėjai į pamoką?
- すみません, めざまし が こわれた の です (sumimasen, mezamashi ga kowareta no desu) – Atsiprašau, (tai nutiko todėl, kad) sugedo žadintuvas.

Sudarydami sakinius su の turime atsiminti keturis pagrindinius dalykus:

1) の visada pridedamas prie paprastos veiksmažodžio arba -i grupės būdvardžio formos:

食べる の (taberu no, valgyti)
食べた の (tabeta no, valgiau)
食べない の (tabenai no, nevalgau)
食べなかった の (tabenakatta no, nevalgiau)

おもしろい の (omoshiroi no, įdomus (-i))
おもしろかった の (omoshirokatta no, buvo įdomus (-i))
おもしろくない の (omoshirokunai no, neįdomus (-i))
おもしろくなかった の (omoshirokunakatta no, nebuvo įdomus (-i))

2) jeigu sakinys baigiasi daiktavardžiu arba -na būdvardžiu, tarp jo ir の (no) atsiranda な (na):

車 な の (kuruma na no, mašina)
学生 な の (gakusei na no, studentas (-ė))

きれい な の (kirei na no, gražus(-i))
たいせつ な の (taisetsu na no, svarbus (-i))

3) norint kalbėti mandagiau, prieš tai sudarytos formos turi įgauti です (desu):

食べる の です (taberu no desu, valgyti)
おもしろい の です (omoshiroi no desu, įdomus (-i))
車 な の です (kuruma na no desu, mašina)
きれい な の です (kirei na no desu, gražus(-i))

4) šnekamojoje kalboje の (no) dažnai sutrumpinamas iki ん (n):

食べる ん です (taberu n desu, valgyti)
おもしろい ん です (omoshiroi n desu, įdomus (-i))
車 な ん です (kuruma na n desu, mašina)
きれい な ん です (kirei na n desu, gražus(-i))

Pabaigai keli pavyzdžiai:

- 今日、映画を見に行きましょうか (kyou, eiga o mi ni ikimashou ka) – Gal eikime šiandien pažiūrėti filmo?
- 行きたい が、よる に いそがしい ん です (ikitai ga, yoru ni isogashii n desu) – Norėčiau, bet (dalykas tas, kad) šįvakar esu užsiėmęs.

- どうして 日本 に 来た の です か (doushite nihon ni kita no desu ka) – Kodėl atvykote į Japoniją?
- とうきょう と おおさか を たずねたい の です (toukyou to oosaka o tazunetai no desu) – (Todėl, kad) noriu aplankyti Tokiją ir Osaką.

- だいじょうぶ か? つかれて いる よう に みえる (daijyoubu ka? tsukarete iru you ni mieru) – Ar viskas gerai? Atrodai pavargęs(-usi).
- うん、ゆうべ は ねつけなかった の (un, yuube wa netsukenakatta no) – Taip, (tai todėl, kad) vakar negalėjau užmigti.

- なぜ しんぱい している の? (naze shinpai shite iru no) – Kodėl jaudiniesi?
- 田中さん な の (tanaka san na no) – Tai dėl Tanakos.

* * * * *

Žodžiai:

訪ねる (tazuneru) – aplankyti
疲れる (tsukareru) – pavargti
寝付く (netsuku) – užmigti
心配する (shinpai suru) – jaudintis

#67 skaičiuojame daiktus (2)

Skaičiuojant daiktus gali kilti klausimas, ką daryti tokiais atvejais, kuomet nežinome žodelio, su kuriuo skaičiuojamas kažkoks daiktas arba to žodelio daiktas apskritai neturi? Tokiu atveju naudojami taip vadinami つ (tsu) skaičiai, kurie gali padėti išvengti retų skaičiavimo žodelių mokymosi.

Šių skaičių yra 10 ir jie skamba taip:

1 – ひとつ (hitotsu) 2 – ふたつ (futatsu) 3 – みっつ (mittsu) 4 – よっつ (yottsu) 5 – いつつ (itsutsu)

6 – むっつ (muttsu) 7 – ななつ (nanatsu) 8 – やっつ (yattsu) 9 – ここのつ (kokonotsu) 10 – とお (too)

Virš dešimties skaičiuojama įprastine sistema: 11 – じゅういち (jyuu ichi), 12 – じゅうに (jyuu ni) ir t.t.

Tad norėdami pasakyti “kuprinėje yra trys knygos” mes galime rinktis iš dviejų variantų:

Naudojant skaičiavimo žodelį さつ (satsu): カバン には ほん が さんさつ あります (kaban ni wa hon ga sansatsu arimasu)
Naudojant つ skaičių: カバン には ほん が  みっつ あります (kaban ni wa hon ga mittsu arimasu)

Galiausiai lieka abstraktūs kiekį nusanatys žodžiai: たくさん (takusan, daug), おおく (ooku, daug), すこし (sukoshi, truputis/keletas) ir kt. Juos naudojant tereikia nepamiršti vieno dalyko – prieš pažymimąjį žodį naudoti dalelytę の (no).

Į susitikimą atejo daug žmonių: かいごう に おおく の 人 が しゅっせき しました (kaikou ni ooku no hito ga shusseki shimashita)

* * * * *

Žodžiai:
おおく (ooku) – daug
すこし (sukoshi) – mažai, truputis
かいごう (kaigou) – susitikimas
しゅっせき　する (shusseki suru) – dalyvauti

#66 Skaičiuojame daiktus (1)

Daiktų skaičiavimas japonų kalboje nėra itin paprastas. Priešingai nei lietuviškai, mes negalime tiesiog pasakyti skaičiaus ir po jo daikto pavadinimo. Pavyzdžiui, jeigu norėtume pasakyti “trys laikraščiai” ir verstume pažodžiui さん しんぶん (san shinbun), tokią frazę japoniškai kalbantis žmogus gal ir suprastų, tačiau ji tikrai nebūtų teisinga.

Tad kaip skaičiuoti daiktus? Tam reikalingi trumpi žodeliai, iš kurių kiekvienas naudojamas tam tikros rūšies daiktų skaičiavime. Šie žodeliai visada sakomi po skaičiaus, rodančio daiktų kiekį. Kadangi minėtų žodelių yra labai daug, šiandien išmoksime tik kelis pačius dažniausius. Bet prieš tai paimkime vieną kaip pavyzdį ir pažiūrėkime kaip jis gali būti naudojamas sakinyje.

Panagrinėkime žodelį さつ (satsu), kuris naudojamas iš popieriaus lapų surištiems daiktams skaičiuoti. Į tokią kategoriją patenka knygos (本), žurnalai (ざっし), sąsiuviniai (ノート) ir kiti panašūs daiktai. Tad skaičiuodami, tarkime, knygas mes sakysime いっさつ (issatsu, viena knyga), にさつ (nisatsu, dvi knygos)、さんさつ (sansatsu, trys knygos) ir t.t. Sakinyje tai atrodytų taip:

ほん は さんさつ を ください (hon wa sansatsu o kudasai) – Duokite prašau tris knygas.

Jeigu mes daiktų skaičių norime pasakyti prieš patį daiktą, visada tarpe atsiras dalelytė の (no):

カバン に さんさつ の ほん が あります (kaban ni sansatsu no hon ga arimasu) – Kuprinėje yra trys knygos.

Čia dar keletas dažnesnių skaičiavimo žodelių:

-まい (mai) – plokštiems ir ploniems objektams (popieriaus lapams, atvirutėms, lėkštėms ir t.t.)

ご まい の はがき (go mai no hagaki) – Penkios atvirutės

-こ (ko) – nedideliems sferiniams arba kūbiniams daiktams (apelsinams, obuoliams, trintukams ir t.t.)

オレンジ は よん こ を 食べました (orenji wa yon ko o tabemashita) – Suvalgiau keturis apelsinus

-ほん (hon) – ilgiems cilindro formos daiktams (pieštukams, gėlėms, buteliams ir t.t.)

ばら は いくら です か (bara wa ikura desu ka) – Kiek kainuoja rožės?
いっぽん ひゃく えん です (ippon hiaku en desu) – Viena 100 ienų.

-はい (hai) – užpildytiems indams (pilnoms stiklinėms, dubenėliams su maistu ir t.t.)

そば は にはい おねがいします (soba wa ni hai onegaishimasu) – Prašyčiau dvi porcijas soba makaronų.

-ひき (hiki) – mažiems gyvūnams (šunims, katėms ir t.t.)

たなかさん の うち に さんびき の ねこ が います (tanaka san no uchi ni sanbiki no neko ga imasu) – Tanakos namuose yra trys katės.

-かい (kai) – kartams (kai kanji 回) bei pastato aukštams (kai kanji 階)

もう いっかい やってみましょう (mou ikkai yatte mimashou) – Pabandykime dar kartą.
としょかん は にかい に あります (toshokan wa nikai ni arimasu) – Biblioteka yra antrame aukšte.

-さい (sai) – amžiui

ともだち の こども は ごさい です (tomodachi no kodomo wa gosai desu) – Draugo vaikui yra 5 metai.

-にん (nin) – žmonėms

こうぎ は おもしろかった ので、きゅうにん しか きました (kougi wa omoshirokatta node, kyuunin shika kimashita) – Nors paskaita buvo įdomi, atėjo tik 9 žmonės.

Kaip tikriausiai pastebėjote, dėl patogesnio tarimo kartais keičiasi kai kurių skaičiavime naudojamų žodelių tarimas. Tarp šiandien paminėtų visi išskyrus まい (mai) turi bent keletą išimtinių tarimų. Lentelėje jie yra paryškinti:

	−さつ	-ほん	-こ	-はい
1	いっさつ	いっぽん	いっこ	いっぱい
2	にさつ	にほん	にこ	にはい
3	さんさつ	さんぼん	さんこ	さんばい
4	よんさつ	よんほん	よんこ	よんはい
5	ごさつ	ごほん	ごこ	ごはい
6	ろくさつ	ろっぽん	ろっこ	ろっぱい
7	ななさつ	ななほん	ななこ	ななはい
8	はっさつ	はちほん	はっこ	はっぱい
9	きゅうさつ	きゅうほん	きゅうこ	きゅうはい
10	じゅっさつ	じゅっぽん	じゅっこ	じゅっぱい

	−さつ	-まい	-こ
1	いっさつ	いちまい	いっこ
2	にさつ	にまい	にこ
3	さんさつ	さんまい	さんこ
4	よんさつ	よんまい	よんこ
5	ごさつ	ごまい	ごこ
6	ろくさつ	ろくまい	ろっこ
7	ななさつ	ななまい	ななこ
8	はっさつ	はちまい	はっこ
9	きゅうさつ	きゅうまい	きゅうこ
10	じゅっさつ	じゅうまい	じゅっこ

	−ひき	-かい	-さい	-にん
1	いっぴき	いっかい	いっさい	ひとり
2	にひき	にかい	にさい	ふたり
3	さんびき	さんかい	さんさい	さんにん
4	よんひき	よんかい	よんさい	よにん
5	ごひき	ごかい	ごさい	ごにん
6	ろっぴき	ろっかい	ろくさい	ろくにん
7	ななひき	ななかい	ななさい	しちにん
8	はっぴき	はちかい	はっさい	はちにん
9	きゅうひき	きゅうかい	きゅうさい	きゅうにん
10	じゅっぴき	じゅっかい	じゅっさい	じゅうにん

* * * * *

Nauji žodžiai:
ばら (bara) – rožė
やる (yaru, -u grupės) – daryti
としょかん (toshokan) – biblioteka
こうぎ (kougi) – paskaita

#65 Kvietimai, siūlymai ir liepimai (2)

こんにちは,

praeitą kartą išmokome kaip kažką pakviesti daryti tam tikrą veiksmą. Tačiau ką sakyti, kai reikia pasiūlyti kažko nedaryti? Tam išreikšti naudojamos dvi dažniausios konstrukcijos: veiksmažodis やめる (yameru, baigti) ir konstrukcija ようにする (you ni suru, taip daryti).

やめる (yameru) turi keletą reikšmių, kurios visos susijusios su veiksmo pabaigimu – sustoti, pabaigti, sustabdyti, nutraukti ir pan. Jeigu mes šį veiksmažodį panaudosime liepiamojoje nuosakoje po sakinio, kuriame nusakomas tam tikras veiksmas, jis jį pavers į neigiamą pasiūlymą. Sakinio konstrukcija nėra sudėtinga, tereikia atsiminti vieną pagrindinį dalyką: veiksmažodis, einantis prieš やめる, turi būti bendraties formos, o po jo eiti arba ことを (koto o), arba のを (no o). Pavyzdžiui:

Važiuosiu į Osaką – おおさか に 行く (oosaka ni iku)
pridedame ことを / のを ir liepiamosios nuosakos やめる -> やめよう
Nevažiuokime į Osaką – おおさか に いく の を やめよう (oosaka ni iku no o yameyou)
Arba mandagiau: おおさか に いく こと を やめましょう (oosaka ni iku koto o yamemashou)

Dar keli pavyzdžiai:

Nežiūrėkime televizoriaus – テレビ を 見る こと を やめよう (terebi o miru koto o yameyou)
Nekalbėkime apie tai – その こと を 話す の を やめましょう (sono koto o hanasu o yamemashou)

Antras būdas pasakyti neigiamą pasiūlymą yra naudoti liepiamosios nuosakos ようにする (you ni suru) po neigiamos veiksmažodžio formos. Tas pats pavyzdys su Osaka:

Važiuosiu į Osaką – おおさか に 行く (oosaka ni iku)
いく paverčiame į neigiamą formą -> 行かない ir pridedame liepiamosios nuosakos ようにする -> ようにしよう
Nevažiuokime į Osaką – おおさか に いかない よう に しよう (oosaka ni ikanai you ni shiyou)
Arba mandagiau: おおさか に いかない よう に しましょう (oosaka ni ikanai you ni shimashou)

Nevalgykime pyrago – ケーキ を 食べない よう に しよう (keeki o tabenai you ni shiyou)
Šiandien neikime pasivaikščioti – 今日 は 散歩 しない よう に しましょう (kyou wa sanpo shinai you ni shimashou)

Ir jau visai pabaigai apie dvi gana stiprias liepimų formas, kurios neretai vadinamos tiesiog komandomis arba įsakymais. Pirmoji iš jų yra -なさい (nasai).

Ši forma naudojama norint mandagiai išreikšti stiprų įsakymą ir naudojama oficialioje aplinkoje, kai, tarkime, mokytojas kažką liepia mokiniams, tačiau neretai pasitaiko ir familiariose situacijose. Ji sudaroma nuo veiksmažodžio ます (masu) formos numetus ます ir pridėjus なさい:

たべる (valgyti): たべます – ます + なさい = たべなさい (valgyk!)
べんきょうする (mokytis): べんきょうします – ます + なさい = べんきょうしなさい (mokykis!)

-なさい formą galima dažnai pamatyti vadovėliuose, kuomet liepiama atlikti tam tikras užduotis:

Skliaustuose įrašykite kanji – 「」の中に漢字を書きなさい (kakko no naka ni kanji o kakinasai)

Galiausiai lieka pakalbėti apie itin stiprią ir nemandagią įsakymo forma. Kadangi japonai vengia stiprios kalbos, šią formą išgirsite tik gana kraštutinėse situacijose (tikiuosi tokių nebus daug ;-)), o ir patiems jos vartoti galbūt neprisireiks. Vis gi jos žinojimas bus naudingas žiūrint japoniškus filmus, anime ar skaitant manga.

Įsakymo formos sudarymas nesudėtingas: -ru veiksmažodžių paskutinė る (ru) pasikeičia į ろ (ro), o -u veiksmažodžių paskutinis garsas pasikeičia į atitinkamą え (e) grupės garsą. Pavyzdžiui:

たべる – る + ろ = たべろ (taberu – ru + ro = tabero) – Valgyk!
おきる – る + ろ = おきろ (okiru – ru + ro = okiro) – Kelkis!
だまる -> だまれ (damaru -> damare) – Nutilk!
きく -> きけ (kiku -> kike) – Klausyk!

Kaip visada, する (suru) ir くる (kuru) yra išimtys ir sudaromos atitinkamai kaip しろ (shiro) ir こい (koi).

Neigiamas įsakymas sudaromas visai paprastai – prie bendraties pridedant な (na):

たべるな (taberu na) – Nevalgyk!
ねるな (neru na) – Nemiegok!

* * * * *

Išverskite: nebėgiokite!; iki rytojaus perskaitykite šią knygą; šiandien šalta, todėl neikime plaukioti į ežerą; nekalbėk!; nežiūrėk į saulę!.

* * * *

Žodžiai:
だまる (-u grupė) – būti tyliam
およぐ (oyogu) – plaukti, maudytis

#64 Kvietimai, siūlymai ir liepimai (1)

Kvietimą arba pasiūlymą japonų kalboje galima išreikšti dviem pagrindinėm formom – ませんか (masen ka) ir ましょう (mashou).

ませんか forma lietuviškai gali būti suprantama kaip “ar nenorėtum [daryti kažko]?” ir yra sudaroma labai paprastai: nuo veiksmažodžio ます (masu) formos numetama ます ir pridedama ませんか.

食べる (taberu): 食べます – ます + ませんか = 食べませんか (tabemasu – masu + masen ka = tabemasen ka), Ar nenorėtum valgyti? (pažodžiui: Ar nevalgytum?)
行く (iku): 行きます – ます + ませんか = 行きませんか (ikimasu – masu + masen ka = ikimasen ka), Ar nenorėtum eiti?

明日に会いませんか (ashita ni aimasen ka) – Ar nesusitiktume rytoj?
コーヒーを飲みませんか (koohii o nomimasen ka) – Ar nenorėtum išgerti kavos?

ましょう yra mandagi liepiamoji forma, kuri dažniausiai naudojama ne kažkam kažką liepti, bet pasiūlyti bendrai atlikti tam tikrą veiksmą. Jos sudarymas toks pats kaip prieš tai buvusios ませんか:  nuo veiksmažodžio ます (masu) formos numetama ます ir pridedama ましょう.

食べる (taberu): 食べます – ます + ましょう = 食べましょう (tabemasu – masu + mashou = tabemashou) – Valgykime.
行く (iku): 行きます – ます + ましょう = 行きましょう (ikimasu – masu + mashou = ikimashou) – Eikime.

はやく行きましょう (hayaku ikimashou) – Eikime greičiau
おちゃを飲みましょうか (ocha o nomimashou ka) – Gal išgerkime arbatos?

Kaip matyti iš paskutinio pavyzdžio, prie ましょう formos galima pridėti か (ka) ir sakinį paversti į klausimą, kurio reikšmę galima suprasti kaip “gal padarykime [tam tikrą veiksmą]?”.

Prieiname prie liepimų. Jiems išreikšti naudojama liepiamoji nuosaka, kurios sudarymas kiek sudėtingesnis.

-ru grupės veiksmažodžiai: nuo bendraties formos numetama る (ru) ir pridedama よう (you)
おきる (okiru, keltis): おきる – る + よう = おきよう (okiru – ru + you = okiyou), Kelkis
みる (miru, žiūrėti): みる – る + よう = みよう (miru – ru + you = miyou), Žiūrėk

-u grupės veiksmažodžiai: paskutinė raidė keičiasi į atitinkama お (o) grupės raidę (apie tai plačiau  27toje pamokoje) ir pridedama う (u)
かく (kaku, rašyti): かく -> かこ + う = かこう (kaku -> kako + u = kakou), Rašyk
とまる (tomaru, sustoti): とまる -> とまろ + う = とまろう (tomaru -> tomaro + u = tomarou), Sustok

Netaisyklingi veiksmažodžiai:
する (suru, daryti) – しよう (shiyou, daryk)
くる (kuru, ateiti) – こよう (koyou, ateik)

Liepiamoji nuosaka naudojama familiariose situacijose: tarp draugų, šeimoje ir pan. Kalbant su mažiau pažįstamais žmonėmis jos reikėtų vengti.

Liepiamosios nuosakaos panaudojimas gali būti suprantamas kaip ir kvietimas ar pasiūlymas (pridėjus gale sakinio klausiamąją dalelę か (ka)):

じゃ、行こう　(ja, ikou) – Na, eime.
じゃ、行こうか (ja, ikou ka) – Na, eisime?

Paskutinis atvėjis, kuriame galime naudoti liepiamąją nuosaką yra savo planų nusakymas. Tam reikia prie sakinio besibaigiančio liepiamąja nuosaka pridėti と思っています (to omotte imasu, aš manau/galvoju). Taip išreiškiame, jog mąstome apie vieno ar kito veiksmo atlikimą.

コンサートに行こうと思っています (konsaato ni ikou to omotte imasu) – Galvoju eiti į koncertą.
このくつを買おうと思っています (kono kutsu o kaou to omotte imasu) – Galvoju pirkti šiuos batus.

Daugiau apie siūlymus ir liepimus kitoje pamokoje.

* * * * *

Išverskite: ar nenorėtum rytoj eiti žiūrėti filmo?; galvoju pirkti naują kuprinę; gal suvalgykime šuši?; galvoju mokintis ekonomiką; gal dar truputį palaukime?

じゃ、またね

#63 Ar negalėčiau?…

こんにちは,

šiandien trumpai apie tai, kaip paprašyti paslaugos ar kažkokio veiksmo atlikimo iš kitų. Tai galima padaryti bent dviem būdais.

Pirmas – naudoti jau mūsų anksčiau išmoktą ください (kudasai, prašau), kuris, beje, yra くれる (kureru, duoti) mandagi forma. Jis pasakomas po veiksmažodžio -て formos:

Užeikite į kambarį – 部屋に入ってください (heya ni haitte kudasai)

Vis gi ši forma skamba labiau ne kaip prašymas, o kaip mandagus liepimas ar leidimas kažką daryti iš kalbėtojo pusės, todėl ir naudojama atitinkamose situacijose.

Antras – naudoti praeitoje pamokėlėje aprašytą žodelį もらう (morau, gauti), o tiksliau – jo formą もらえる (moraeru, galiu gauti) [apie "galiu" formą - 55 pamokėlė]. Ši išraiška naudojama po daiktavardžio su dalelyte を arba po veiksmažodžio -て formos, o sakinys visada būna klausiamasis:

Ar galiu gauti pieštuką? – えんぴつを もらえますか (enpitsu o moraemasu ka)
Ar galite užrašyti savo vardą? – お名前を書いてもらえますか (onamae o kaite moraemasu ka)

Be šios pagrindinės konstrukcijos yra dar du mandagesni variantai:

Ar negalėčiau gauti pieštuko? – えんぴつを もらえませんか (enpitsu o moraemasen ka)
Ar nebūtų galima gauti pieštuko? – えんぴつ を もらえない でしょうか (enpitsu o moraenai deshou ka)

Ir galiausiai, visus šiuos sakinius galima padaryti dar mandagesniais vietoje もらう įstačius jo mandagesnį atitikmenį いただく (itadaku, gauti). Lietuviškai šie sakiniai būtų verčiami taip pat, bet japonų kalboje skambėtų daug mandagiau:

Ar galiu gauti pieštuką? – えんぴつを いただけますか (enpitsu o itadakemasu ka)
Ar negalėčiau gauti pieštuko? – えんぴつを いただけませんか (enpitsu o itadakemasen ka)
Ar nebūtų galima gauti pieštuko? – えんぴつ を いただけない でしょうか (enpitsu o itadakenai deshou ka)

* * * * *

Nauji žodžiai:
はいる (入る, hairu) – įeiti
えんぴつ (鉛筆 (paprastai rašoma vien tik su hiragana), enpitsu) – pieštukas

じゃまたね

#62 Duodam ir gaunam (2)

こんにちは,

grįžkime prie ankstesnėje pamokėlėje išmoktų あげる (ageru, duoti), くれる (kureru, duoti),もらう (morau, gauti) ir panagrinėkime dar vieną svarbų jų naudojimą.

Japonų kalboje šie žodeliai gali reikšti ne tik konkretaus daikto davimą/gavimą, bet ir nusakyti, jog kažkas kažkam suteikė tam tikrą paslaugą. Tokiais atvejais あげる、くれる ir もらう pasakoma sakinio gale po veiksmažodžio -て formos.

−て あげる – nusakoma, kad paslaugą “davė” sakinio pagrindinis veikėjas arba kalbėtojas

Lietuviškai pasakytą sakinį “Aurimas moko Rasą anglų kalbos” galima išversti dviem būdais. Pirmasis paprastas, nenusakantis nieko daugiau:

アウリマスさんは ラサさん に えいご を おしえます (aurimasu san wa rasa san ni eigo o oshiemasu)

Antrasis, su −てあげる, perteikia prasmę, kad Aurimas yra geras žmogus (randa laiko, stengiasi ir pan.), nes jis moko Rasą anglų kalbos. Taip pasakant galima išreikšti dėkingumą bei parodyti, jog esi laiminga(s), kad tai vyksta:

アウリマスさんは ラサさん に えいご を おしえて あげます (aurimasu san wa rasa san ni eigo o oshiete agemasu)

Kadangi su -てあげる pasakoma, kad “kažkas buvo malonus(-i) ir suteikė paslaugą kitam”, reikia būti šiek tiek atsargiam ir pagalvoti prieš naudojant šią formą iš savo pusės, nes kitaip gali nuskambėti lyg iškeltumėte save ir sakytumėte “aš buvau gera(s) ir padariau jam/jai paslaugą” arba “aš teikiausi jam/jai padėti” ir pan. :-)

Panaši ir kita konstrukcija:

−て くれる – paslaugą “davė” sakinio pagrindiniam veikėjui arba kalbėtojui

Jis pakvietė mane į svečius (į savo namus) – かれ は 私 を 家に しょうたい して くれました (kare wa watashi o uchi ni shoutai shite kuremashita)

−て もらう – kažkas paslaugą “gavo”

Šiuo atveju reikia prisiminti, kad paslaugos davėjas visada įgauna dalelytę に ir sakinio konstrukcija turi atrodyti taip: [gavėjas] は／が [davėjas] に [duodama paslauga] まらう.

Draugas pataisė Tanakos rašinėlį (pažodžiui: Tanaka gavo iš draugo rašinėlio pataisymo paslaugą) – 田中さんは 友だち に 作文 をなおして もらいました (tanaka san wa tomodachi ni sakubun o naoshite moraimashita)

Žinoma, tą patį sakinį galima apversti ir pasakyti su あげる, tereikia tik sukeisti “gavėją” ir “davėją” vietomis bei atkreipti dėmesį į daleles:

Draugas pataisė Tanakos rašinėlį – 友だち は 田中さん の 作文 をなおして あげました (tomodachi wa tanaka san no sakubun o naoshite agemashita)

Kaip jau žinome, yra ir mandagesnės あげる、くれる ir もらう formos: atitinkamai さしあげる、くださる ir いただく. Jos naudojamos nusakyti paslaugos “davimą” (arba “gavimą iš”) vyresniems arba aukštesnes pareigas užimantiems žmonėms ir gramatiškai naudojamos lygiai taip pat, kaip ir paprastos jų formos. Apie jas truputį plačiau 60toje pamokėlėje.

Šiandien tiek, o kitą kartą išmoksime kaip mandagiai paprašyti paslaugos iš kitų, kas tikrai praverčia praktikoje :-)

* * * * *

Nauji žodžiai:
おしえる (教える, oshieru) – pamokyti, parodyti, informuoti
うち (家, uchi) – namai
しょうたい (招待, shoutai) – pakvietimas (しょうたい する (shoutai suru) – pakviesti)
さくぶん (作文, sakubun) – rašinėlis
なおす (直す, naosu) – pataisyti, pagydyti

じゃまたね

#61 Atrodo, kad manau

こんにちは,

keli žodžiai, kurie padės išreikšti savo nuomonę: 思う (omou, manyti) bei keturi žodeliai, kurie į lietuvių kalbą verčiami vienodai – „atrodo…“: らしい (rashii), よう (you) ir みたい (mitai) ir そう (sou).

Naudojant 思う (omou, manyti) galima išreikšti savo nuomonė: “aš manau, kad…”, “man atrodo, kad” ir pan. Tokių sakinių konstrukcija labai paprasta – tereikia nuomonę nusakančio sakinio gale pridėti と思う (to omou). Reikia atkreipti dėmesį tik į tai, kad prieš と思う einantis veiksmažodis būtų paprastos (ne ーます) formos. Beje, dalelytė と šioje vietoje reiškia citavimą, bet apie tai plačiau vėlesnėse pamokėlėse.

Manau, kad jis negeria kavos – かれ は コーヒー を 飲まない と 思います (kare wa koohii o nomanai to omoimasu).
Aš manau, kad raudona spalva yra gražesnė – 赤い色 のほうが きれい と 思います (akai iro no hou ga kirei to omoimasu)

Kiti trys žodeliai sakomi sakinio gale po paprastos veiksmažodžio formos ir reiškia “atrodo, kad…”. -らしい (rashii), よう (you) ir みたい (mitai):

Atrodo, kad jam naujas kambarys patinka – かれ は 新しい 部屋 が 好き らしい です (kare wa atarashii heya ga suki rashii desu).
Atrodo, kad šiandien lis – 今日、雨が降るようです (kyou, ame ga furu you desu)
Atrodo, kad persišaldžiau – かぜ を ひいた みたい です (kaze o hiita mitai desu)

Skirtumas tarp pirmojo žodelio ir likusių dviejų yra tik tas, kad pastarieji naudojami tuomet, kai kalbėtojas informaciją gauna čia ir dabar: matai tamsius debesis ir spėji, kad šiandien lis arba tau atsirado sloga ir manai, jog persišaldei. Tuo tarpu らしい bus naudojamas, kai informacija gauta kažkada anksčiau.

Ir paskutinis žodelis そう (sou) taip pat reiškia “atrodo”, bet daugiausiai naudojamas kartu su būdvardžiais – pridedamas prie -i grupės būdvardžių numetus paskutinę い arba prie -na grupės būdvardžių galo:

おいしい (oishii, skanus(-i)) – い (i) + そう (sou) = おいしそう (oishisou, atrodo skaniai (-us, i-))
きれい (kirei, gražus(-i)) + そう (sou) = きれいそう (kireisou, atrodo gražiai(-us, -i))
Išimtis: いい (ii, gera(s)) pavirsta į よさそう (yosasou).

Šis pyragas atrodo labai skaniai, ar ne? – この ケーキ は おいしそう です ね (kono keeki wa oishisou desu ne)

Su そう sudaryti būdvardžiai gali būti naudojami ir prieš pažįmimajį žodį, bet tokiais atvejais jie pradeda elgtis kaip būdami -na grupės ir reikia nepamiršti įterpti な:

Skaniai atrodantis obuolys – おいしそう な りんご (oishisou na ringo)

Galima išgirsti そう naudojant ir sakinių galuose. Tokiais atvejais jis tampa visiškai sinonimiškas su prieš tai nagrinėtais よう ir みたい. Tačiau reikia atsiminti, kad tuomet naudojama veiksmažodžio šaknis (-ます forma be ます):

Atrodo, kad lis – 雨が降りそうです (ame ga furi sou desu).

じゃまたね

#60 Duodam ir gaunam

こんにちは,

japonų kalboje yra trys pagrindiniai žodžiai naudojami pasakyti, kad kažkam kažkas duodama arba kad kažkas kažką gauna. Tai:

あげる – duoti (kai veikėjas yra davėjas);
くれる – duoti (kai veikėjas yra gavėjas);
もらう – gauti.

Dėl to, kad あげる (ageru, duoti) ir くれる (kureru, duoti) reiškia tą patį lietuvišką “duoti”, atsiranda šiek tiek painiavos. Tačiau suprasti skirtumą tarp šių žodžių nėra sunku.
あげる naudojamas tada, kai reikia pasakyti, jog aš arba kažkas kitas kažkam kažką duoda. Tokiu atveju gavėjas turi dalelytę に (ni), o duodamas objektas – を (o):
Aš jam daviau obuolį – 私 は かれ に リンゴ を あげました (watashi wa kare ni ringo o agemashita)
Vaikas davė draugui nuotrauką – 子ども は 友だち に しゃしん を あげました (kodomo wa tomodachi ni shashin o agemashita)

くれる tuo tarpu sakomas tuomet, kai kažkas kažką duoda sakinio veikėjui. Davėjas tuomet įgauna dalelę が (ga), o gavėjas – に (ni). Tie patys du pavyzdžiai:
Jis davė man obuolį – かれ が 私 に リンゴ を くれました (kare ga watashi ni ringo o kuremashita)
Draugas davė vaikui nuotrauką – 友だち が 子ども に しゃしん を くれました (tomodachi ga kodomo ni shashin o kuremashita)

Tad reikia atsiminti, kad くれる naudojimas parodo, kad žvelgiama iš gavėjo perspektyvos, o あげる – iš davėjo.
Su もらう (morau, gauti) tokios painiavos nėra. Sudarant sakinius gavimo šaltinis įgauna dalelę に (ni) arba から (kara), o gautas objektas – を:
Dovaną gavau iš jaunesnio brolio – 私 は おとうと に プレゼント を もらいました (watashi ha otouto ni purezento o moraimashita)

Įmanoma tą patį sakinį pasakyti naudojant tiek あげる/くれる, tiek もらう:
Tanaka davė man laikraštį – たなかさん が 私 に 新聞 を くれました (tanaka san ga watashi ni shinbun o kuremashita)
Aš laikraštį gavau iš Tanakos – 私 は たなかさん から 新聞 を もらいました (watashi wa tanaka san kara shinbun o moraimashita)

Japonų kalboje yra ir mandagūs šių žodžių atitikmenys. さしあげる (sashiageru) yra mandagi あげる forma ir naudojama išreiškiant davimą kažkam viršesniam:
Duosiu šį suvenyrą mokytojui – この おみやげ を 先生 に さしあげます (kono omiyage o sensei ni sashiagemasu)

くださる (kudasaru) yra mandagi くれる forma ir nusako, jog davėjas yra kažkas viršesnis:
Šią knygą davė kompanijos prezidentas – この 本 を しゃちょう が くださいました (kono hon o shachou ga kudasaimashita)

Ir いただく (itadaku) yra mandagesnė もらう versija:
Šia knyga gavau iš kompanijos prezidento – この 本 を しゃちょう から いただきました (kono hon o shachou kara itadakimashita)

Galiausiai dar vienas žodelis – やる (yaru, duoti), kuris naudojamas nusakant, kad davėjas save laiko aukštesniu už gavėją:
Daviau šuniui vandens – いぬ に 水 を やりました (inu ni mizu o yarimashita)

* * * * *

Nauji žodžiai:
おみやげ (omiyage) – suvenyras
しゃちょう (shachou) – kompanijos prezidentas/vadovas

じゃまたね